„Telefoniniai sukčiai tampa grėsme visuomenei. Tai nuostolinga ne tik finansiniu požiūriu, bet taip didinamas ir nepasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, bankais, apskritai žmonėmis“, – pažymėjo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vyriausioji tyrėja Kristina Antanavičienė.
Klaipėda – antrasis miestas po Vilniaus, pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį telefoninio sukčiavimo atvejį.
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 3830 sukčiavimo atvejai, šiemet per devynis mėnesius – 3565.
Pinigų nelieka akimirksniu
Pareigūnai telefoninius sukčius skirsto pagal jų naudojamą apgaudinėjimo metodiką. Anksčiau paplitęs būdas pradėti pokalbį „Alio, mama, patekau į bėda. Reikia pagalbos“ jau nebeveikia. „Žmonės jau pakankamai gerai informuoti apie tokį apgavystės būdą, kai meluojama apie artimuosius ištikusią nelaimę. Dabar dažniausiai naudojamas metodas – prisistatyti iš kokios nors teisėsaugos institucijos, kaip FNTT, STT, policijos, mokesčių inspekcijos ir pasakoti apie neva per gyventojo sąskaitas plaunamus pinigus“, – pasakojo K.Antanavičienė. Sukčiai dažniausiai prisistato realiai egzistuojančių pareigūnų vardais, nurodo pareigas.
Gerai sukčių veiklos metodus išstudijavusi pareigūnė pasakojo, kad patikliems žmonėms sukčiai imituoja neva telefoninį sujungimą su sekretorėmis. „Patikėkite, kalėjimuose yra vyrų su smarkiai mutavusiais balsais, vargu ar kas pažintų, ar ten kalba moteris, ar vyras“, – aiškino K.Antanavičienė.
Apsimetėliais patikėję žmonės išduoda visus prisijungimus prie sąskaitos ir akimirksniu netenka savo santaupų. Įsisukę sukčiai per kelias minutes spėja nutraukti indėlių sutartis ir paimti greitųjų kreditų.
Praėjusiais metais Klaipėdos apskrities gyventojai sukčiams atidavė turto už 340 tūkst. Lt, dar 110 tūkst. Lt paimta kreditų. Šiemet jau iššluota iš sąskaitų apie 275 tūkst. Lt, kreditų paimta už 90 tūkst. Lt.
Viena vilnietė šiemet sukčiams atidavė 45 tūkst. Lt.
K.Antanavičienė tikina, kad sukčių veiklos sėkmę lydi jų naivumas ir patiklumas, neretai ir asmeninės bėdos. Žmonės nejaučia, kaip akimirksniu išsipasakoja apie savo ligas, artimuosius.
Devyni iš dešimties sukčių apgautų asmenų būna moterys. „Beveik 70 proc. telefoninių sukčių žmones apgaudinėja iš įkalinimo įstaigų. Jie gerai įgudę manipuliavimo meną, tačiau patys prisipažįsta, kad vengia bendravimo su vyrais, dažniausiai pasirenka moteris, nes jos patiklesnės“, – teigė tyrėja. Ji pataria, sulaukus tokio skambučio, atkreipti dėmesį į foną, kokie balsai girdėti, ar netrūkčioja ryšys.
K.Antanavičienės teigimu, pavienius atvejus ištirti sudėtinga, rezultato galima pasiekti tik sujungus tyrimus, pareigūnams pradėjus specializuotis tokio pobūdžio nusikaltimuose.
Į „banko“ žabangas vos neįkliuvo bankininkė
„Swedbank“ Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė draugams, giminaičiams visada primena, kad prisijungimo duomenų prie elektroninės bankininkystės niekam nevalia sakyti. „Niekas neturi teisės klausti tokių duomenų ir niekam nereikia jų patikėti“, – teigė bankininkė.
Tačiau, prisipažįsta, kartą ir pati vos neprarado budrumo. Į savo elektroninį paštą gavo pranešimą neva nuo „Swedbank“ apie tai jog jau senokai buvo prisijungusi ir jai atėjęs pranešimas. Laiške buvo ir nuoroda į prisijungimo puslapį. „Jau buvau pradėjusi vesti savo duomenis, kai susivokiau, kad bankui nesu nurodžiusi to elektroninio pašto, o pats puslapis – kitoks“, – apie savo asmeninę patirtį pasakojo L.Žemaitytė.
Šis bankas netrukus pradės gaminti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų korteles, kuriose bus ir užrašas apie tai, kad šių kodų negalima niekam patikėti. Viliamasi, kad bent taip žmonės susipras. Kitose Baltijos šalyse „Swedbank“ dar nesusidūrė su sukčiais, čia tokie nusikaltimai – pavieniai.