Niekur nedirbančiam 52 metų vyrui šis teistumas – pirmasis. Į tai irgi buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas įvertino tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. padėjo atskleisti nusikaltimą. Už artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymą (BK 129 str. 2 d. 3 p. ) įstatymas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimt metų arba įkalinimą iki gyvos galvos.
Nustatyta, kad A. B.tyčia nužudė savo šeimos narį – trejais metais jaunesnę sutuoktinę E. B. Pernai pavasarį, kovo 31-ąją, vienoje Elektrėnų gatvių, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu, tyčia kelis kartus spyrė žmonai į pilvą. Moteriai buvo sužaloti vidaus organai, plyšo blužnis ir kepenys.Nors nukentėjusioji buvo operuota ir slaugoma, tačiau išgelbėti jos gyvybės medikams nepavyko. Nuo patirtų sužalojimų ir jų komplikacijų moteris 2011-ųjų birželio 25 d. ji ligoninėje mirė.
Tačiau apklaustas kaltinamuoju A. B. kaltu neprisipažino, o bylą nagrinėjant teisme keitėpoziciją, stengdamasis sumenkinti savo vaidmenį padarant jam inkriminuojamą veiką.Kaltinamasis mėgino teismą įtikinti, kad jo žmona pati dukart griuvusi. Tą patį vakarą, kilus konfliktui, jis sykį alkūne neva nestipriai sudavęs E. B. į šoną ir keletą kartų – gumine žarna per sėdmenis. Žmonai sunegalavus, iškvietęs greitąją pagalbą, kuri juos nuvežusi į Elektrėnų ligoninę. Po apžiūros žmoną išleidus namo ėję pėsti. Pakeliui ji jautėsi prastai, griuvinėjusi. Supykęs galbūt kelis kartus ir įspyrė, tačiau manąs, kad mirtino smūgio suduoti negalėjęs – neva ji susižalojusi griuvinėdama.
A. B. kaltę įrodo byloje surinkta medžiaga – liudytojų parodymai, teismo medicinos eksperto, kuris buvo apklaustas ir teismo posėdyje, išvada.
Prieš pat iškviečiant greitąją pagalbą abu sutuoktiniai buvo užsukę į E. B. tetos ir krikštamotės namus Elektrėnuose. Nukentėjusioji jai papasakojusi, kaip viskas nutikę iš tikrųjų. Moteris ir ligoninėje sakė, kad ją sumušęs sutuoktinis. Spyriais į pilvą raginęs ją eiti...
E. B. krikštamotė iškvietė policiją, o ši – medikus. Teisme liudijusi krikštamotės dukra sakė iš nukentėjusios lūpų išgirdusi įvykio detales ir buvusi vienintelė, slaugiusi giminaitę iki mirties. Sutuoktinis ligoninėje apsilankęs porą kartų, nedalyvavolaidotuvėse, kurios vyko šalia namų esančiose kapinėse.
A. B. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jo nepilnametei dukrai nustatyta laikinoji globa. „Pasak liudytojų, kaltinamasis ir anksčiau ne kartą yra smurtavęs prieš savo žmoną, – rašoma teisėjų kolegijos, pirmininkaujamos Audronės Kartanienės, priimtame nuosprendyje. –O tai rodo kaltinamojo agresyvumą ir leidžia teigti, jog E. B.mirtis buvo dėsningas kaltinamojo šeimos pasirinkto gyvenimo būdo – piktnaudžiavimo alkoholiu, lydimo smurtinio pobūdžio veiksmų, rezultatas“.
Teismas konstatavo, kad padaryto nusikaltimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. B. žmoną nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad ją gali atimti, ir, nors ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.
Valstybinei ligonių kasai iš A. B. priteista beveik 21 tūkst. litų E. B. gydymo išlaidoms atlyginti, nukentėjusiąja pripažintai jos tetai – apie 6 tūkst. litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Tam, kad būtų padengti priteisti civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, teismas pratęsė ankstesne savo nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. B. turtą – žemės sklypą su statiniais bei kitą sklypą, esančius Elektrėnų savivaldybės teritorijoje.
Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
