Nusikalstama veikla padaryta žala valstybės biudžetui – per 3,7 mln. litų. Ikiteisminio tyrimo metu AVMI taip pat pareiškė šešis civilinius ieškinius fiziniams bei juridiniams asmenims, siekdama prisiteisti iš jų beveik 2 mln. litų nusikalstama veika padarytą žalą valstybės biudžetui.
Daugiausia informacijos ikiteisminiams tyrimams pradėti pirmąjį pusmetį AVMI perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie LR VRM (20 medžiagų), 9 medžiagos perduotos Vilniaus miesto VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, bei 1 medžiaga Vilniaus rajono policijos komisariatui.
Tyrimai pradėti dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (16), 4 dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, 2 dėl mokesčių nesumokėjimo bei 4 dėl dokumentų klastojimo.
„Pirmojo pusmečio atlikti tyrimai rodo, kad didžiausia žala valstybės biudžetui padaryta, sukuriant fiktyvias įmones, per kurias „grobstomas“ pridėtinės vertės mokestis. Mūsų specialistai nustatė, kad žala dėl PVM grobstymo schemų siekia per 2 mln. litų“, - pastebi Vilniaus AVMI viršininkės pavaduotoja Raimonda Savickienė.
AVMI specialistai baigė 9 mokesčių mokėtojų patikrinimus (mokestinius tyrimus), kurių metu nustatyti atvejai, kai realiai veiklos nevykdę asmenys nepagrįstai apskaitos dokumentuose išskyrė pridėtinės vertės mokestį. Šios įmonės buvo naudojamos kaip priedanga – tarpinė grandis - neteisėtai veiklai vykdyti. Nustatyta, kad bendrovių vardu išrašytais blankais (PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais) buvo įteisinami iš anksto suplanuoti, realiai neįvykę sandoriai. Realiai veiklos nevykdančios įmonės padėjo kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą bei sąnaudas.
Pastaruoju metu AVMI gauna vis daugiau pranešimų iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apie galimai neteisėtai vykdomą veiklą, neturint licencijos. Nustatyti atvejai, kai bendrovės verčiasi veikla - krovinių, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos, pervežimu vidaus maršrutais neturint leidimo šiai veiklai vykdyti.
„Akcentuotina, kad kai kurie pažeidimai, užtraukiantys administracinę arba baudžiamąją atsakomybę, padaromi dėl įstatymų nežinojimo. Pervežimo bendrovės, neišsiaiškinusios teisinio reglamentavimo, teikia paslaugas, neturėdamos licencijų šiai veiklai. Mokesčių inspekcija nuolat teikia konsultacijas nemokamu mokesčių informacijos centro telefonu 1882, todėl įmonės bet kada gali sužinoti, ar reikalingas leidimas verstis tam tikra veikla“, - primena Vilniaus AVMI viršininkės pavaduotoja.
Mokesčių inspekcijos specialistams pirmąjį pusmetį taip pat „įkliuvo“ ne vienas dokumentų klastotojas. AVMI, pagal VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją nustatė, kad įmonė klastojo dokumentus, kuriais neva įrodomas sandoris su fiziniu asmeniu perkant iš jo metalo laužą.
Kita įmonė tariamai mokėjo atlyginimus asmenims, kurie jokių pinigų negavo. Bendrovė klastojo kasos išlaidų orderius, realiai asmenys nurodyti šiuose dokumentuose pinigų negavo, jų vardu pasirašinėjo nenustatyti asmenys.
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad bendrovėje nelegaliai dirbo darbuotojai, kuriems buvo išmokami atlyginimai „vokeliuose“. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir dėl 2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramos skyrimo: pasitikėjimo telefonu gauta informacija, kad gyventojos vardu yra pateiktas prašymas pervesti 2 procentus organizacijai, tačiau pati mokesčių mokėtoja nurodė, kad tokio prašymo neteikė.
AVMI primena, kad VMI nemokamu pasitikėjimo telefonu 1882 galima pranešti ne tik apie mokamus atlyginimus „vokeliuose“, bet ir apie kitus galimus mokesčių įstatymų ir finansinius pažeidimus.
