Kaip žinoma, buvusi Seimo kasininkė R.Petkelienė kaltinama pasisavinusi bei iššvaisčiusi 441 000 litų.
Bylos duomenimis, 373 500 litų ji paskolino savo tuometinei draugei, buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei O.Goluskaitei. Kaltinamoji šios skolos neneigia.
Tuo tarpu R.Petkelienei pareikšti kaltinimai ir dėl 67 564 litų pasisavinimo.
Penktadienio posėdyje apklausta O.Goluskaitė.
Parodymus iš savo užrašų knygutės skaičiusi pensininkė papasakojo dramatišką versiją, kaip po truputį griuvo jos asmeninis gyvenimas, o R.Petkelienei šiame pasakojime buvo suteiktas nuolat ją palaikiusios geradarės vaidmuo.
O.Goluskaitė aiškino, kad neapskaičiavusi savo finansinių galimybių įklimpo į skolas bankams, o R.Petkelienė esą primygtinai ją maitindavo pinigais iš Seimo kasos bei guosdavo, kad sunkumus pavyks nugalėti.
„Pinigų skolinimas būdavo ritualas. Ponia Regina atsisėsdavo ant kėdės ir klausdavo dvasių, ar gali man paskolinti pinigus. Po to buvo išrašomas orderis“, – apklausiama teisme apie bendravimą su buvusia Seimo kasininke R.Petkeliene pasakojo O.Goluskaitė.
Seime taškydavo valdiškas lėšas
15min.lt primena, jog nagrinėjant šią bylą teisme į viešumą iškilo skandalingi faktai, jog Seime daugelį metų veikė neoficialaus valdiškų pinigų skolinimosi mechanizmas. Teigiama, jog tam tikram laikui už dyką ir be rimtesnių įsipareigojimų pinigų mėgdavo pasiimti net kai kurie Seimo nariai, tai galimai buvo daroma su Seimo Finansų departamento direktorės Danutės Petrauskienės bei pastarosios pavaduotojos Dalės Špakauskienės palaiminimu.
Kaltinamoji O.Goluskaitė tikino visus pinigus pralošusi kazino.
 |
| Regina Petkelienė |
„Ką aš nusipelniau, tą aš ir turiu. Ir aš keliausiu į kalėjimą!“ – pareiškė O.Goluskaitė, kuri tikino svarsčiusi ir kitą alternatyvą – nusiskandinti upėje.
Bylą kuruojanti prokuratūros atstovė savo poziciją dėl kaltinamosios kelionės į kalėjimą šiame procese pareikš vėliau, tuo tarpu O.Goluskaitės kalbas apie kazino pareigūnė skubėjo paneigti jau šiandien. Prokurorė sakė, kad remiantis iš lošimo namų gautais duomenimis, O.Goluskaitei buvo išmokėta 13 400 litų daugiau, nei ji pralošė. Kitaip tariant, kazino ji ne tik neprašvilpė fantastiškų šimtatūkstantinių sumų, bet netgi turėjo „pliuso“.
Susidraugavo ne dėl pinigų?
Teismo paprašyta paaiškinti, ką žino šioje byloje, kaltinamoji O.Goluskaitė prisiminė 2001-uosius, kai pradėjo dirbti Seimui atskaitingoje Nacionalinėje sveikatos taryboje. Šios institucijos patalpos iki rūmų remonto 2006 metais buvo parlamente, vėliau perkeltos į „Valstybės žinių“ būstinę.
Tačiau net išsikrausčiusi O.Goluskaitė pasiliko leidimą į Seimą, todėl nuolat čia lankydavosi ir bendraudavo su kasininke R.Petkeliene.
Anot O.Goluskaitės, jokių reikalų su Regina ji neturėjo, o bendravimas iš pradžių būdavo labai formalus: susitikdavusios parlamente jos tik pasisveikindavo, o važiuodamos namo vienu autobusu pasišnekėdavo „apie viską ir apie nieką“.Nenoriu gyventi, noriu nusižudyti. Išjungiau telefoną, išėjau iš darbo, blaškiausi po Vilniaus miestą, išgėriau, suplėšiau popierius, kuriuos dabar panaudočiau kaip įrodymus. Pagalvojau – plaukti nemoku, tai nusiskandinsiu. Atvažiavau prie upės, atsisėdau, bet po 5 valandų buvau šiek tiek aprimusi ir galėjau ramiai mąstyti, – apie tai, kaip pasijuto, kai žinią apie skylę Seimo kasoje paskelbė žiniasklaida, teisme pasakojo O.Goluskaitė.
O.Goluskaitė tikino, kad bendravimas su R.Petkeliene niekada nebuvo susijęs su materialinės naudos siekimu. Tačiau moterims susibičiuliavus Regina esą pati pasiūlė gelbėti Olią nuo finansinių problemų. Anot O.Goluskaitės, R.Petkelienė nekalta, kad geranoriškai skolindavo pinigus: „Aš pati kalta, kad juos imdavau.“
Apetitas prasidėjo nuo 100 litų
O.Goluskaitė pasakojo, kad piniginiai reikalai prasidėjo nuo atvejo 2007 metų sausį, kai į Seimo rūmus jį ėjo „pas kitą žmogų pasiskolinti 100 litų.“
Pakeliui ji netikėtai pamatė į kitą vietą dėl remontų perkeltą Seimo kasą, anapus mažo langelio švytėjo Reginos veidas. Pasisveikusi Olga sakė nutarusi paklausti: „O gal galit paskolinti man šimtą litų?“
„Be problemų!“ – nuskambėjo atsakymas.
Kaltinamosios žodžiais tariant, kasos langelis buvo išties labai mažas, todėl ji tikrai negalinti pasakyti, ar šimtinė buvo valdiška, ar iš asmeninių R.Petkelienės lėšų.
O.Goluskaitė po poros dienų gavo atlyginimą ir 100 litų pro tą patį langelį grąžino. „Kai reikės – atbėkite! Tik niekam nesakykite!“, – R.Petkelienė esą pamerkė akį kasdien vis geresne bičiule tampančiai O.Goluskaitei.
Šiuo momentu O.Goluskaitė ėmė pasakoti apie ją kamavusius finansinius sunkumus, susijusius su paimta nemaža vartotojiška paskola iš banko ir įsipareigojimais išperkamosios nuomos sutartimis.
Moteris aiškino supratusi, kad vienintelė išeitis – pasikeisti būstą į mažesnį.
„Kai pasakiau apie tai Reginai, neturėjau jokių kėslų“, – tikino kaltinamoji.
Pasiūlė padėti išgelbėti būstą
Kartą, užsukusi išgerti pas R.Petkelienę kavos, O.Goluskaitė išgirdo iš jos pasiūlymą neskubėti pardavinėti savo būstą: „Ponia Regina pasiūlė padėti.“
O.Goluskaitė pagalbą priėmė, tačiau teisme apie tą sprendimą pasakė taip: „Tai buvo pirma didžiausia klaida ir nesąmonė mano gyvenime!“
Moteris aiškino, kad ligtol „niekada gyvenime nebuvo pasiskolinusi nė vieno cento valdiškų pinigų“, todėl priėmusi R.Petkelienės pagalbą jausdavo sąžinės graužatį, nebeužmigdavo naktimis.
Todėl O.Goluskaitė nutarė užstatyti savo būstą SEB bankui, kad gautų paskolą ir grąžintų senas skolas. Tačiau bankininkai delsė suteikti kreditą, nes šiam bankui O.Goluskaitė nebuvo grąžinusi vartotojiškos paskolos.
Tada moteris kreipėsi į „Medicinos banką“, bet tikina tik vėliau supratusi, kad 90 tūkst. litų jai paskolino ne 20-ties, bet vos 7 metų laikotarpiui. Todėl įmokos bankui dar labiau padidėjo.
Esą iš nevilties ji pasinėrė į azartinius lošimus.
„2008 metais pradėjau sukti kazino, tik nesisekė“, – aiškino kaltinamoji.
Ji dar pridūrė: „Bet turėjau viltį, kad turiu butą, kuris vertas 300 tūkst. litų. Jei ką – parduosiu.“
Kai kazino ir toliau nesisekė, o skolos tik augo, O.Goluskaitė pagaliau ryžosi parduoti butą.
Tačiau ir šįkart ją esą atkalbėjo R.Petkelienė. „Ji atėjo į svečius, atnešė obuolių, pomidorų, draugiškai ramino...“
O.Goluskaitė taip įvertino savo persigalvojimą: „Tai buvo dar didesnė nesąmonė už pirmą.“
Guosdavosi ir melsdavosi
Jos teigimu, po kurio laiko R.Petkelienė ėmė domėtis, „kur suku tuos pinigus“.
Kaltinamoji teisme prisipažino savo gelbėtojai sakydavusi bet ką, išskyrus teisybę.
Tačiau O.Goluskaitė kartojo, kad R.Petkelienė jai padėdavo išlaikyti dvasinę pusiausvyrą. „Rožinį kalbėdavome 15 valandą“, – apie tokią bendravimo detalę prasitarė O.Goluskaitė.
Rožinio kalbėjimas, važinėjimas į atlaidus ir Dievo namų lankymas finansinių O.Goluskaitės problemų neišprendė. Beje, R.Petkelienė ligšiol negali atleisti buvusiai bičiulei, kad jos atsidavimas Tikėjimui buvo apsimestinis.
„Esu pati kalta. Nuo pirmo buto užstatymo praradau ramybę. Gyvenau pragare“, – teisme pasakojo O.Goluskaitė.
Kai būdavo itin sunku, Olga atsiremdavo į Reginą. „Kai su jumis pakalbu, man pasidaro lengviau“, – taip O.Goluskaitei sakydavo R.Petkelienei. Pastaroji esą atsakydavo: „Tai labai džiugu.“
Apie problemas sužinojo Petrauskienė
Situacija komplikavosi, kad apie O.Goluskaitės skolas sužinojo Seimo kasininkės viršininkė.
Kaltinamoji gerai prisimena, kad 2009 metų liepos 8 dieną jai paskambino R.Petkelienė ir pasakė: yra daug skolos orderių – reikia pasirašyti vieną, galutinį.
 |
| Olga Goluskaitė su advokatu. |
Moterims susitikus, R.Petkelienė pateikė orderį 350 tūkst. litų sumai, O.Goluskaitė neprieštaraudama pasirašė.
Besiveržianti kilpa nesutrukdė R.Petkelienei ir O.Goluskaitei ir toliau žarstyti mokesčių mokėtojų lėšas. Po kelių dienų, liepos 11 dieną, Seimo kasininkė vėl davė O.Goluskaitei 15 tūkst. litų, liepos 12-ąją – dar 20 tūkst. litų.
O.Goluskaitė minėjo, kad liepos 13 dieną atsitiktinai sutiko R.Petkelienę stotelėje, pastaroji paprašė jos paskambinti Seimo finansų departamento direktorei D.Petrauskienei.
Kai O.Goluskaitė surinko viršininkės numerį, pastaroji atsiliepusi pareiškė, kad laukia pokalbis ne telefonu.
5 moterų pokalbis už užrakintų durų
„14-tą dieną apie pietus man paskambino Regina ir paprašė, kad ateičiau pas ponią Petrauskienę į kabinetą. Ar man reikia papasakoti, ką mes kalbėjome?“, – į bylą nagrinėjantį teisėją Vladislavą Lenčiką kreipėsi O.Goluskaitė.
Temidės tarnas atsakė, kad reikia.
Anot kaltinamosios, kabinete buvo dar keturios moterys: Finansų departamento vadovė D.Petrauskienė, jos pavaduotoja D.Špakauskienė, R.Petkelienė bei Seimo rūbininke dirbusi pastarosios motina Birutė Ona Januškienė.
Anot kaltinamosios, D.Petrauskienė užrakino kabinetą iš vidaus.
 |
| Regina Petkelienė |
„Drąsiai sakiau, kad 20 dieną atiduosiu pinigus. Parašiau pasižadėjimą. O Regina Petkelienė pradėjo rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Be datos“, – pasakojo O.Goluskaitė.
Ji dar pridūrė: „Regina verkė, ji sakė, kad tikrai atiduos pinigus.“
D.Špakauskienė paklausė, ar kasoje tikrai trūksta tik 350 tūkst. litų. R.Petkelienė patvirtino, jog taip. Kasininkė buvo nutaikiusi momentą savo bendrininkę įspėti, kad dėl naujausios 35 tūkst. litų sumos ji tylėtų.
Anot O.Goluskaitės, D.Petrauskienė jos pasiteiravo, ar ji negalėtų bent 100 tūkst. litų grąžinti greičiau nei po savaitės. Tačiau į pokalbį piktai įsiterpė D.Špakauskienė: nei 100, nei 50 tūkst. litų nereikia, reikia visą 350 tūkst. litų sumą atnešti į Seimą liepos 20 dieną 8 valandą.
Naujos 0,25 mln. litų paskolos gauti nespėjo
O.Goluskaitė toliau pasakojo, kad liepos 17 dieną jai paskambino Regina ir pasiteiravo, ar 20 dieną tikrai bus visi pinigai. „Taip, bus“, – pati save pacitavo kaltinamoji.
Ji teigė, kad tomis dienomis buvo susitarusi su vienu turtingu asmeniu, kad paskolins jai 250 tūkst. litų. Geradaris esą ką tik buvo pardavęs tėvų žemę ir turėjo tokią galimybę.
Užbėgant įvykiams už akių – O.Goluskaitę pareigūnai sulaikė greičiau, nei ji spėjo pasiskolinti šią sumą. Moteris tikino, kad bandė įkalbinėti tą asmenį paliudyti teisėsaugai, jog jis realiai buvo pasirengęs ją išgelbėti. Tačiau turtuolis kategoriškai atsisakė. „Šitas žmogus per aukštai stovi. Jis man pasakė: jokio liudijimo – tai tavo mėsmalė.“
Paviešinta žinia vos neprivertė nusižudyti
Tą pačią liepos 17 dieną O.Goluskaitė perskaitė straipsnį, kad Seimo kasoje nustatytas kone pusės milijono litų lėšų trūkumas, taip pat yra sulaikyta kasininkė R.Petkelienė.
„Pirma, ką pagalvojau – kad nenoriu gyventi, noriu nusižudyti. Išjungiau telefoną, išėjau iš darbo, blaškiausi po Vilniaus miestą, išgėriau, suplėšiau popierius, kuriuos dabar panaudočiau kaip įrodymus. Pagalvojau – plaukti nemoku, tai nusiskandinsiu. Atvažiavau prie upės, atsisėdau, bet po 5 valandų buvau šiek tiek aprimusi ir galėjau ramiai mąstyti...“ – apie niūriausias mintis teisme pasakojo O.Goluskaitė.
Kas sustabdė moterį nuo savižudybės?
O.Goluskaitė pasakojo, kad 28 metų susirgo labai sunkia liga, bet pasveiko. Būdama 33 metų ją buvo ištikusi klinikinė mirtis. 2002 metais O.Goluskaitę ištiko insultas. „Ar verti tie pinigai ir nemalonumai mano gyvybės? Nutariau, kad turiu atsakyti ir nuvažiavau namo. Bet prie namų mane suėmė“, – prisiminė kaltinamoji.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė stebėjosi, kam O.Goluskaitei reikėdavo skolintis tiek pinigų – juk mėnesinė įmoka bankui siekė vos 900 litų.
„Ne! Mano pajamos buvo mažesnės, nei reikėjo mokėti bankui“, – kaltinamoji aiškino kas mėnesį bankininkams atseikėdavusi po 1600 litų.Tikra aferistė ne tik Olga, bet ir tos dvi, – apie Seimo finansų departamento vadoves teisme pareiškė atleistos kasininkės motina B.O.Januškienė.
Bylos duomenimis, O.Goluskaitės atlyginimas Nacionalinėje sveikatos tarnyboje svyruodavo nuo 1900 iki beveik 3800 litų.
Kaltinamoji kartojo, kad skolas bandė grąžinti lošdama kazino.
Prokurorė V.Gužaitė teiravosi, ar ji bent kažkiek pasiskolintų pinigų grąžindavo.
„Tikrai jų neužkasiau“
„Po 1000 ar 500 atiduodavau. Bet kokias sumas ir kada tiksliai – negaliu pasakyti“, – atsakė ji.
Prokuratūros atstovė priminė, kad R.Petkelienės teigimu, pinigai, išskyrus vieną kartą (2500 litų), nebūdavo grąžinami. „Nežinau, kaip paaiškinti, kodėl ji taip sako“, – atsiduso O.Goluskaitė.
Kaltinamoji sakė negalinti paaiškinti ir to, kodėl iš lošimų namų gauti duomenys byloja apie jos laimėjimus. „Aš šiai dienai neturiu nė cento. Visus pinigus iki cento aš pralošiau“, – tikino kaltinamoji. Ji dar pridūrė: „Tikrai jų neužkasiau.“
Šią kaltinamąją ginantis advokatų kontoros „Lawin“ partneris Arūnas Petrauskas savo klientei teisme pasiūlė: „Įvertinkite savo poelgį.“
„Čia ne poelgis – čia kažkoks marazmas! Sveiko proto žmogus negali taip pasielgti. Vietoj to, kad parduočiau butą ir grąžinčiau skolą, padariau nelaimingą ir save, ir Reginą“, – mušėsi į krūtinę O.Goluskaitė.
„Naudojotės viskuo ir išgręžėte mane!“
Savo ruožtu R.Petkelienę ginanti advokatė O.Goluskaitei pasiūlė prisiminti, kaip „žiauriai“ ji meluodavo: 2009-ųjų gegužę moteris buvo išvykusi į Prancūzijos Rivjerą, Ispaniją ir Šveicariją, o R.Petkelienei telefonu aiškino gulinti po lašeline.
„Jaučiausi blogai, todėl spjoviau į viską ir išvažiavau. Prieš išvažiavimą mano būklė buvo bloga, buvo iškviesta greitoji pagalba, buvo lašelinė ir 40 laipsnių temperatūros. Bet temperatūra nukrito ir aš išvažiavau. Aš tikrai būdama kelionėje jums sumelavau“, – R.Petkelienei teisme prisipažino O.Goluskaitė.
„Aš tikrai tikėjau, kad jums nesiseka ir aš jus užjaučiau. Jūsų nuoširdžiai gailėjau, o jūs naudojotės viskuo ir išgręžėte mane!“, – apmaudą liejo R.Petkelienė.
Šios dienos posėdyje liudijo ir R.Petkelienės motina. Į aštuntą dešimtį įžengusi moteris savo dukrą vadino durnele, kuria visi naudojosi.
„Tikra aferistė ne tik Olga, bet ir tos dvi“, – apie Seimo finansų departamento vadoves pareiškė B.O.Januškienė, paaiškinusi, jog geros vadovės tikrai neleistų parlamento buhalterijoje dėtis tokiems dalykams.
Teismas šioje byloje jau numatė dar keturių posėdžių datas: balandžio 5-ąją, 29-ąją, birželio 9-ąją ir 22-ąją dienomis.
