Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado, nors pakeitus įstatymą įrodinėjimo prievolė nuo pareigūnų perkelta įtariamiesiems – jie turi pateikti įrodymus, kad turtas įgytas teisėsai, realiai neteisėtą praturtėjimo faktą vis tiek lieka įrodyti pareigūnams, paneigiant fiktyvius skolos raštelius.
„Pagrindinės problemos yra tų lėšų, kurias įtariame gautas nusikalstamu būdu, fiktyvus pagrindimas. Kai buvo priimama teisės norma, galbūt tikėtasi, kad ji privers asmenį pagrįsti turimą turtą. Šiuo atveju susiduriame su situacija, kai ne asmuo turi pagrįsti savo lėšas, o ikiteisminio tyrimo įstaiga turi paneigti fiktyvius paaiškinimus“, – pirmadienį per Seime surengtą diskusiją dėl išplėstinio turto konfiskavimo sakė V.Giržadas.
Jo duomenimis, įsigaliojus naujiems BK straipsniams dėl neteisėto praturtėjimo FNTT pradėjo 34 ikiteisminius tyrimus, keturi iš jų baigti. Šiuo metu dėl galimai neteisėto praturtėjimo asmenims apribotos teisės disponuoti 10,1 mln. litų.
V.Giržadas pabrėžė, kad minėti skaičiai nenusako bendro tyrimų masto, nes tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo vykdo ne tik FNTT, bet ir kitos institucijos.
Diskusijoje kalbėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas atkreipė dėmesį, kad pagrįsdami galimai neskaidrias pajamas asmenys pateikia paskolų sutartis, ogalimai fiktyvias paskolas suteikia asmenys, disponuojantys pakankamomis legaliomis pajamomis, pavyzdžiui, pardavusieji turtą.
Praėjusių metų gruodį Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis įtvirtino išplėstinį turto konfiskavimą, numatant galimybę konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą, bei baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą.
Turtas gali būti konfiskuojamas, jei buvo įgytas per penkerius metus iki uždraustos veiklos padarymo ar vėliau, jo vertė neatitinka teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio (32,5 tūkst. litų) sumą. Taip pat, jei tokios vertės nepagrįstai įgytas turtas perleistas kitiems asmenims.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didelės vertės (didesnės negu 500 MGL), kurio įgijimas nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
