„Noriu perspėti Alytaus žmones, kad būtų atsargūs, nes po miestą vaikšto žudikas“, – taip reagavo Marija Sakalauskienė, sužinojusi, kad jos dukters Irmos žudikas jau laisvėje.
Balandžio 9-ąją Rokiškio rajono apylinkės teismas priėmė nutartį psichiatrijos ligoninės pacientui A.Petrulioniui priverčiamąjį stacionarinį gydymą pakeisti į ambulatorinį stebėjimą.
Nors Baudžiamajame kodekse (BK) numatyta, kad nukentėjusįjį privaloma informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nužudytos merginos motinos tokia informacija nepasiekė. „Turiu Kauno apygardos teismo raštą, kad man bus pranešta apie A.Petrulionio paleidimą iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės, bet apie žudiko paleidimą sužinojau iš žurnalistų, kai teismo nutartis jau buvo įsiteisėjusi“, – sakė teisėsaugininkų įskaudinta moteris.
Noriu perspėti Alytaus žmones, kad būtų atsargūs, nes po miestą vaikšto žudikas“, – taip reagavo Marija Sakalauskienė, sužinojusi, kad jos dukters Irmos žudikas jau laisvėje.
„Nukentėjusiajai apie teismo procesą nebuvo pranešta, nes Rokiškio teismas neturėjo adresų. Taip atsitinka todėl, kad visa byla lieka ją nagrinėjusiame teisme, o mes gauname tik nutartis“, – aiškino teismo procesui pirmininkavęs teisėjas Artūras Dilys.
Anot teisėjo, M.Sakalauskienė dabar turėtų įteikti prašymą, kad būtų atnaujintas apskundimo terminas ir tada galėtų apskųsti A.Petrulioniui palankią nutartį.
M.Sakalauskienė jau kreipėsi į advokatą, kad parengtų prašymą atnaujinti apskundimo terminą, o paskui žada apskųsti ir nutartį.
Iš trečio karto
2006 metų rugpjūčio mėnesį Kauno apygardos teismo nutartimi A.Petrulionis buvo pripažintas nepakaltinamu, bet pavojingu visuomenei. Jam buvo paskirtas priverstinis gydymas griežtojo režimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Vadovaujantis BK, kuris numato, kad kas pusmetį (kai buvo skirtas priverstinis gydymas) teismas būtinai turi peržiūrėti, ar reikia toliau taikyti gydymą, A.Petrulioniui griežto stebėjimo sąlygos buvo sušvelnintos į sustiprinto. Dar po pusmečio, išnagrinėjus naują psichiatrų teikimą, pacientui buvo pritaikytos bendro stebėjimo sąlygos.
Kadangi, psichiatrų nuomone, A.Petrulionio sveikatos būklė sparčiai taisėsi, praėjusių metų pavasarį teismui buvo įteiktas psichiatrijos ligoninės teikimas priverčiamąjį stacionarinį gydymą pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
„Atsižvelgdamas į tai, kad A.Petrulionis padarė labai sunkų nusikaltimą, kad jo pavojingumas visuomenei nėra visiškai išnykęs, du kartus teismas atmetė teikimus stacionarinį gydymą pakeisti ambulatoriniu, nors prokuroras visada prašė išleisti jį į laisvę“, – teigė teisėjas A.Dilys.
Tačiau trečiąjį kartą teismas buvo palankus žudikui ir priėmė nutartį, leidžiančią gydymą tęsti namuose.
Į laisvę išėjusiu alytiškiu pažadėjo rūpintis jo motina, vadovaujanti vienam iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos skyrių. Be to, teismui buvo pristatyta ir pažyma, kurioje teigiama, kad A.Petrulionis bus įdarbintas savivaldybei priklausančioje įstaigoje.
Teisėjo A.Dilio teigimu, įdarbinimo pažyma nebuvo svertas, atvėręs vartus į laisvę psichiatrijos ligoninės pacientui. Pažymą išdavusi įstaiga neprivalo suteikti darbo. Priimant nutartį, buvo vadovaujamasi psichiatrų komisijos pažyma, kad paciento psichinė būklė pagerėjusi ir šiuo metu stabili, o smurto rizika prieš aplinkinius žema.
Motinos neatsiprašė
Nusikaltimą, sukrėtusį Alytų, A.Petrulionis padarė prieš ketverius metus gegužės 9 dieną. Apie 16 val. jis užsuko į pačiame miesto centre buvusį "Orakulo" lažybų punktą ir susinervinęs dėl užstrigusio kasos aparato aštriu daiktu sudavė į galvą ne mažiau kaip 8 kartus ten dirbusiai I.Sakalauskaitei. 25 metų mergina nuo patirtų daugybinių kaulų lūžių ir smegenų sužalojimo netrukus mirė. Kitą dieną žudikas buvo sulaikytas.
„Maniau, kad laisvės jis neregės bent kokius aštuonerius metus. Tačiau klydau“, – teigė M.Sakalauskienė.
Per prabėgusius ketverius metus po dukros nužudymo M.Sakalauskienė ne kartą buvo gatvėje sutikusi A.Petrulionio motiną, tačiau ji nė karto gedinčiai moteriai nepratarė nė žodžio. „Visada pro mane praeina išdidžiai pakelta galva, nei atsiprašymo, nei užuojautos dėl dukters netekties iš jos nesulaukiau. Suprantu, kad ji myli savo sūnų, bet myli akla meile“, – kalbėjo alytiškė.
Pastatas, kuriame buvo nužudyta I.Sakalauskaitė, ir dabar daugeliui alytiškių kelia šiurpą. Po tragedijos jis ilgokai stovėjo tuščias. Vėliau vieni šeimininkai keitė kitus, bet niekas ilgiau ten neužsibūdavo.
