Valstybės kaltintojas prokuroras už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei – dviejų žmonių nužudymą prašė teisiamajam skirti pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Nužudymu kaltintas N.R. neneigė savo kaltės.
Netoliese gyvenęs jaunas kaimynas N.R., dažnai užsukdavęs pasisvečiuoti pas retai iš namų kur išeinančius Nociūnų kaimo vienkiemio gyventojus – 82 metų šeimininkę ir jos 63 metų sūnų, prisipažino buvęs pas juos ir tą vasario 16 d., kai jie neteko gyvybių.
Jaunas vyriškis teisme aiškino, kad su vienkiemio gyventoju susipyko, nes buvo apkaltintas pavogęs striukę ir batus. N.R. tikino, kad pats šeimininkas buvo pasiūlęs jam persirengti, kai jis, pasiųstas atnešti išgertuvėms alaus ir cigarečių, pas juos sugrįžo permerktas lietaus. N.R. prisipažino, kad metaliniu laužtuvu, atsineštu pramušti ledą užšalusiame šulinyje, keliskart smogė, pasak jo, su kirvuku jį puolusiam vienkiemio šeimininkės sūnui, po to jo smūgių teko ir kambarį atėjusiai pačiai senyvai moteriškei.
Už dviejų žmonių nužudymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos.
