Gaisruose žuvo 120 žmonių (pernai per tą patį laikotarpį – 131), iš jų 2 vaikai (7), o 71 gyventojas (112) buvo traumuotas. Šiemet jau kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus ir 2 gaisrai, pasiglemžę net 3 žmonių gyvybes.
Miestuose žuvo 38 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 82. 9 gyventojai žuvo Kaune, 8 – Vilniaus rajone, po 6 – Rokiškio ir Ukmergės rajonuose, po 5 – Alytaus ir Švenčionių rajonuose bei Klaipėdos ir Vilniaus miestuose.
38 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 31 – neatsargus elgesys su ugnimi, 9 žmonės žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, 7 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 31 gyventojo žuvimo priežastys tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5 tūkst. 934, arba 59 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 12 tūkstančių hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia išaugo beveik 2 kartus. 1 tūkst. 48 gaisrai (arba 10,4 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 94 žmonės, iš jų 2 vaikai. 613 kartų degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6 proc.), 538 kartus – transporto priemonės (5,3 proc.), 49 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,5 proc.).
Miestuose užgesinti 4 tūkst. 765 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5 tūkst. 312. Ugnis sunaikino 330 pastatų, 196 transporto priemones, 2 tūkst. 183 tonas pašarų, 6 tūkst. 535 kv. m gyvenamojo ploto ir 9 tūkst. 123 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 71 žmogaus gyvybę, 930 pastatų, 87 transporto priemones, 117 gyvūnų.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (56 proc.), žolės, ražienų deginimas (14,7 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (4,3 proc.), neatsargus rūkymas (3 proc.).
Be to, šiemet užregistruotas 261 padegimas (2,6 proc.), 135 gaisrai (1,3 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 889 gaisrų (8,8 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiams dar teko atlikti beveik 2 tūkstančius kitų gelbėjimo darbų. 606 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 495 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 230 kartų gelbėjo žmones transporto avarijose bei, panaudoję specialią įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 70 nukentėjusiųjų bei ištraukė 45 žuvusius žmones.
163 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo, kur jie išgelbėjo 54 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 12) bei ištraukė 45 skenduolius. Be to, ugniagesiams teko likviduoti 241 cheminį incidentą, 52 kartus rinkti gyvsidabrį, 138 kartus budėti sprogmenų nukenksminimo metu, 16 kartų darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 169 gyventojus, iš jų 14 vaikų.
