59 proc. jų teigia, kad būsto vagystės – tiesiog verslas. Tiek pat mano, kad apvogti namus – paprasta. Tik kas ketvirtas teigia, jog tai sudėtinga užduotis.
„Jei labai nori kažkur įeiti, visą laiką įeisi. Kai labai norisi, viskas įmanoma. Reikia užsidegimo. Čia kaip sektoje“, – įsitikinęs vienas iš įsilaužėlių. „Reikia drąsos turėti. Vidinio pasiruošimo. Padirbėti su savimi. Niekada negalvoti apie blogiausią – nevalia galvoti, kad nepasiseks“, – apie pozityvaus mąstymo galią užsimena kitas.
Taip pat geram vagiui reikia organizuotumo, mokėti planuoti, gerų stebėjimo įgūdžių ir išmanyti psichologiją, gebėti mokytis iš savo klaidų. Taip pat ypač praverčia pažintys – lengva rasti nusikaltimo bendrininkų arba žmonių, padedančių parduoti vogtą turtą. Dar vagys siekia bičiuliautis su langų montuotojais, šarvo durų, raktų gamintojais. Ir viena auksinė taisyklė – eiti vogti blaiviam, kad neprarastum budrumo.
Šią informaciją pateikė rugsėjį apklausti 386 nuteistieji, šiuo metu atliekantys bausmę pataisos namuose, paleisti pirma laiko arba nuteisti lygtinai. Apklausą organizavo ir apibendrino bendrovė „Lietuvos draudimas“, bendradarbiaudama su Kalėjimų departamentu ir rinkos tyrimu kompanija „TNS Gallup“.
Apvogti – lyg atimti iš vaiko saldainį
Trys iš penkių apklaustų vagių mano, kad vogti Lietuvoje paprasta. 57 proc. taip manančiųjų nurodė, kad gyventojai naudoja nepakankamas saugumo priemones. 23 proc. įsitikinę, jog sėkmę lemia tai, kad reikalo imasi talentingas, profesionalus vagis. Be to, žalią šviesą uždega kaimynų susvetimėjimas, gyventojų patiklumas, atvirumas ir polinkis girtis savo turtu. Geram psichologui kaimynai ar net giminaičiai neretai suteikia reikalingos informacijos apie žmogų, jo turtą ar būstą. Palanki nusikaltimams ir dabartinė ekonominė situacija, kai žmonės labiau taupo savo turto saugumo sąskaita, kai kurie pareigūnai tinkamai neatlieka pareigų, klesti korupcija, saugos tarnybos per mažai investuoja į priemones savo pareigoms atlikti.
„Jei yra apsauga, ji dažniausiai būna minimali. Žmonės nesidraudžia, neįsiveda signalizacijos, montuojamos pigios spynos ir durys. Jie galvoja: vagys mano turto tikrai nelies, aš nieko neturiu, eis kitur. Nesisaugodami žmonės patys išprovokuoja vagystę“, – mano nuteistieji.
Nesvarbu, dieną ar naktį
45 proc. apklaustųjų visada planuoja vagystes iš anksto, 44 proc. vienais atvejais planuoja, kitais – ne, tai priklauso nuo būsimo grobio vertės. Potencialus pelnas lemia ir sprendimą, keliese bus einama vogti. 8 proc. nuteistų įsilaužėlių tikino, kad visada imasi darbo spontaniškai, jei mato, kad būstas paliktas neapsaugotas.
Vagys vagia ištisus metus, be atostogų, bet kokiu paros metu.Jei vagystė planuojama, iš pradžių ilgapirščiai renka informaciją apie būsimą auką: seka, stebi ją. Kartais praverčia „nakolas“ – kai koks nors pažįstamas už pinigus pasidalija informacija apie lengvą grobį. Du trečdaliai vagių tikina, jog pastebėti, kad esi sekamas profesionalų, beveik neįmanoma. Likę dvejoja, ar gyventojams kils įtarimų, tačiau pataria atkreipti dėmesį į neįprastas smulkmenas: galbūt aplink pradėjo suktis nepažįstami asmenys, į duris ar telefonu skambina veikėjai, kurie „ne ten pataikė“, iš pašto dėžutės dingsta spauda, sąskaitos, žymimos durys: tarp staktos ir durų užkišamas siūlas, degtukas, atsiranda draugų, kurie labai domisi žmogaus gyvenimu. Verta pasikliauti ir nuojauta.
Vagių informacijos šaltiniais taip pat tampa nusižiūrėtų aukų draugai, kaimynai, bendradarbiai, giminaičiai, ypač vaikai. Informacija surenkama ir per su informacija legaliai ar negaliai dirbančius asmenis. Renkant informaciją praverčia ir šiuolaikinės technologijos – populiarėja socialiniai tinklai, interneto paieškų tarnybos.
„Vagys vagia ištisus metus, be atostogų, bet kokiu paros metu. Jiems svarbiausia žinoti, kada nieko nebus namie“, – sako vienas iš profesionalų. Tik jaunesni (18–25 metų) vagys būtinai eina vogti naktį, tarp 2–5 valandos ryto, kai miegas gilesnis. Labiau patyrę netgi tikina, jog dieną vogti patogiau. Tikimybė būti apšvarintam labai išauga išvykus atostogų ir per šventes. Ypač įsilaužėliai „švenčia“ Naujuosius ir Jonines, mėgsta ir artėjančią Lapkričio 1-ąją.
„Visi daiktai beveik visur vienodai sudėti“
Labiausiai sėkmingoms vagystėms trukdo įrengta apsaugos signalizacija, stebėjimo kameros, seifai, šarvo durys, duryse esančios kelios spynos, šunys, langų apsauginės žaliuzės, grotos, įstiklinti balkonai, aptvertos ir saugomos namų valdos. Tačiau iš anksto pasiruošęs įsilaužėlis sugeba nulaužti signalizaciją arba apsisukti, kol atvažiuos saugos tarnyba. Stebėjimo kameras galima uždengti arba pačiam užsimaskuoti. Kartais vagys nekreipia į jas dėmesio, o apšvarinę būstą tiesiog išsineša vaizdo medžiagą fiksavusį įrenginį. Šarvuotos durys taip pat išlaužiamos, tik ilgiau užtrunka: jas vagys vidutiniškai įveikia per 3–5 minutes, vietoj 2–3 minučių, kurias sugaišta prie paprastų durų. Seifą patariama turėti kuo didesnį ir sunkesnį, nes mažesnius vagys taip pat tiesiog išsineša. Įsisiautėjusį šunį nuraminti neretai galima tiesiog pašaukus vardu arba papurškus migdomųjų.
Populiariausias laimikis – pinigai, banko kortelės.Paslėpti daiktus nuo ilgapirščių sudėtinga – jie žino tas vietas, kurios žmonėms atrodo pačios išradingiausios. „Visi daiktai beveik visur vienodai sudėti“, – tikino vienas vagis. Pusė vagysčių aukų esą slėpė vertingus daiktus drabužių spintose, 46 proc. seifuose, dukart mažiau – lovose. Kas septintas apskritai neturėjo slaptaviečių. Įsilaužėliai taip pat žino, jog verta paieškoti grobio šaldytuvuose, orkaitėse, maisto produktuose, pavyzdžiui, kruopose, taip pat – knygose, balduose, karnizuose, ir t.t.
Populiariausias laimikis – pinigai, banko kortelės (juos vogę nurodė 76 proc. apklaustųjų), papuošalai bei juvelyriniai dirbiniai (73 proc.). Toliau – mobilieji telefonai (55 proc.), kompiuteriai (51 proc.), vaizdo ir garso aparatūra (47 proc.). Šią techniką esą lengviausia parduoti, užtenka pasiūlyti pirkėjui žemą kainą. Taip pat naudojamasi supirktuvių paslaugomis. Paklausi ir buitinė technika (37 proc.), fotoaparatai (33 proc.). 19 proc. respondentų teigė vagiantys kailinius drabužius. Ketvirtadalis nuteistųjų sakė, kad ima dokumentus, kuriuos vėliau naudoja sukčiavimui, pinigų grobstymui.
Apsisaugoti įmanoma
Egzistuoja daug saugos priemonių, apsunkinančių vagystes, tačiau, pasak vagių, Lietuvoje jos nėra plačiai naudojamos.
Paklausti, kaip, jų nuomone, gyventojai turėtų pasirūpinti savo namų turto saugumu, nuteistieji nurodė du pagrindinius būdus: įsirengti signalizacijas, prijungiant jas prie saugos tarnybų (37 proc.), bei apdrausti turtą (22 proc.). Kita reikšminga patarimų grupė yra susijusi su pinigų, dokumentų, juvelyrinių dirbinių apsauga. Geriau juos laikyti bankuose, saugyklose (17 proc.) arba seifuose (13 proc.). Be to, mediniai langai saugesni už plastikinius. Tačiau iš esmės vagys įsitikinę, kad jei jau nusižiūrėjo auką, apsisaugoti nuo vagysčių praktiškai neįmanoma.
Tiesa, patys apklaustieji kažkaip įkliuvo. Du iš trijų nurodė, kad nesėkmingų vagysčių atveju suveikia signalizacija. Trys iš penkių sakė, kad nepavyksta įgyvendinti savo plano, jei įtartiną veiklą pastebi kaimynai. Dažnai užmačios subliūkšta, nes grįžta šeimininkai. Beje, dažniausiai vagys eidami vogti neima ginklų, nes pagauti su ginklais rizikuotų gauti sunkesnę bausmę, todėl neretai užklupti tiesiog bėga. Kai kuriais atvejais vagiant spėja atvažiuoti apsauga, nusikaltimas nepavyksta „grynai dėl pačių vagių žioplumo“, „kartais suloja šuo, netikėtai įsižiebia šviesa“.
