Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Nusikaltėlių slaptavietės (3): kaip namuose slepiami ginklai ir žmonės

Namas ir jo aplinka yra viena iš dėkingiausių vietų įrengti slaptavietes tiek įvairiems daiktams, tiek žmonėms paslėpti. Čia įrengiamų slėptuvių neriboja nei vieta, nei įrengimo laikas, nei dydis. Namuose įrengtose slėptuvėse slepiama kontrabanda, ginklai, narkotikai, dokumentai ar tiesiog patys nusikaltėliai slepiasi nuo teisėsaugos.
Krata narkotikų platintojo bute
Krata narkotikų platintojo bute / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Viskas priklauso nuo to, kas ir ko ieško

Slėptuvių namuose įrengimas ne visada yra skirtas paslėpti nusikaltimą ar kriminalinius kėslus. Kartais jos naudojamos pasislėpti nuo užpuolikų, nuo įsilaužėlių paslėpti brangenybes ar laikyti lengvai ir greitai prieinamoje vietoje ginklą, kurio nesimatytų eiliniam svečiui.

Ar slėptuvė namuose bus aptikta, priklauso nuo to, kas ir ko ieško. Jeigu vietinės policijos pareigūnai užėjo į namus ieškodami pasislėpusio nusikaltėlio – jie vargiai turbūt atras jūsų žolės atsargas.

Tačiau, jeigu į namus pasibels vyrai juodais kostiumais, nes būsite įtariamas Tėvynės išdavimu – galite neabejoti, kad bus aptiktos net ir nago dydžio duomenų kortelės, įdėtos į žuvies galvą, kuri gulės pati paskutinė prie nugarinės šaldiklio sienelės.

Dėkingos namų aplinkos vietos slėptuvėms

Gyvenant nuosavame name ar sodyboje slaptaviečių vietos ir būdai išslapstyti daiktus prasiplečia. Tam yra kelios priežastys. Viena jų – didelė erdvė ir supanti aplinka.

Pavyzdžiui, ūkiniame pastate yra daugybė rakandų, tad norint aptikti, pvz., nedidelį kiekį narkotikų reikia arba tarnybinio šuns, arba prisipažinimo, arba didelės kantrybės.

Kita priežastis yra teisinė. Jeigu slėptuvė aptinkama sodybos kieme arba, tarkim, jos tvoroje – teisme kartais teigiama, kad tuos narkotikus ar kitą nelegalų daiktą paslėpė kažkas iš prašalaičių ir jie sodybos šeimininkui nepriklauso.

Štai, pavyzdžiui, kriminalinė žvalgyba sužinojo, kad Vilniaus čigonų tabore vienas gyventojas narkotikus slepia savo kiemo vartų ramstyje. Atvykę pareigūnai rąsto išpuvusioje dalyje nesunkiai atrado dešimtis heroino dozių. Iš pradžių namo šeimininkas pripažino, kad tai jo turtas, tačiau vėliau ėmė teigti, kad jis nieko nežino, o kvaišalus galėjo įdėti bet kas.

Sandėliukas, kompostas ir tvora

Namų aplinkoje neretai būna pagalbinių pastatų ir pašiūrių su įvairiais rakandais ir sodo įrankiais. Tai viena iš netvarkingiausių vietų visoje sodyboje, todėl ir viena patogiausių ką nors nuslėpti. Tarkim, kastuvo kote išgręžus skylę, joje tilptų bent dėžutė pavienių šovinių, o ją uždengus skersine rankena – neliktų nė žymės. Tokį kastuvą numetus tarp kitų sodo įrankių – sunku būtų patikėti, kad kas nors sugalvotų tikrinti jo vidų.

Prieš keletą metų Vilniaus policijos pareigūnai, atlikdami kratą vienoje iš sodybų, narkotikus aptiko įvairiausių rakandų prikrautame garaže. Jie buvo paslėpti susukamo elektros laido ilgintuvo viduje. Norint juos išimti reikėjo atsukti šakutės lizdo dangtelį.

Vienas iš slėptuves įrenginėjančių nusikaltėlių metodų yra sukelti šleikštulį. Sodybos teritorijoje tam puikiai tinka pūvančio komposto krūva. Pageidautina, ją dar apgyvendinti kirmėlėmis. Galima numanyti, kad tokioje vietoje pareigūnai mažai turėsi noro kapstytis ir ieškoti įkalčių.

Vartų ir tvoros vamzdžiai gali tapti puikia slėptuve nedideliems daiktams. Jie, sudėti į dėžutę, į vamzdžio vidų nuleidžiami pririšus už tvirto siūlo ar valo ir pritvirtinami prie viršaus. O vamzdis uždengiamas papuošimu ar kitu įprastu daiktu, skirtu, kad vanduo ir drėgmė nepatektų į vidų.

Durys, langai ir lubos

Beveik visos namo viduje esančios durys yra tuščiavidurės ir kuo puikiausiai tinka įrengti slaptavietes. Vienas iš dažniausiai naudojamų būdų – durų viršuje atsargiai nuimti apdailą. Per ten į plyšį sudedami daiktai, kurių nenorima, kad aptiktų policija ar vagys. Viena iš esminių detalių – jie turi būti tinkamai pritvirtinti, kad varstant duris neskleistų jokio garso.

Nuimtą apdailą patartina pritvirtinti atgal. Tam esamą keleto būdų. Paprasčiausias jų – drabužių pramonėje plačiai paplitusi kibi medžiaginė juosta. Taip pritvirtinta apdailos detalė puikiai laikosi, o reikalui esant ją galima nesunkiai nuimti ir ištraukti paslėptą daiktą. Jeigu jis neužima daug vietos (pvz., juvelyriniai dirbiniai) – galima nuleisti ant siūlo ar valo, o jo galą pritvirtinti prie mažo vinies ar medvaržčio. Taip bus dar sunkiau aptikti.

Nedidelius daiktus galima paslėpti ir nuėmus durų spynos apdailos dangtelį. Tai analogiškas aukščiau aprašytos slėptuvės tipas, tik patekimas į jos vidus kiek kitoks.

Kiek mažiau įprasta slėptuvės konstrukcija duryse yra, kuomet patekimas į ją uždengiamas veidrodžiu. Ant atramų pakabintas veidrodis šiuo atveju yra pakeliamas į viršų ir taip atveriama išpjauta reikiamo dydžio anga. Veidrodžiui nusileidus ji vėl uždengiama, o viršuje užtvirtinama papildoma skersiniu ar kitokiu laikikliu. Jis sudaro įspūdį, kad veidrodis įtvirtintas nepajudinamai.

Ištraukiama lango palangė gali būti puikiai išnaudojama uždengti tuščiavidurę izoliacinę ertmę tarp namo sienų.

Elektros instaliacija ir netikri santechnikos vamzdžiai

Slėptuvių įrengimas elektros įrenginiuose yra veiksmingas, tačiau kartu gali būti ir pavojingas sveikatai ar net gyvybei.

Viena iš natūralių ertmių, kurioje nusikaltėliai slepia nedidelius kiekius narkotikų ar brangenybes, yra elektros lizdo ertmė. Už plastikinio dangtelio yra nedaug vietos, bet užtat slėptuvė gana patikima.

Nusikaltėlių daromos klaidos būna, kai slėpti daiktus šioje vietoje bando neatjungę elektros arba blogai įdeda metalinį objektą. Tuomet į tinklą grąžinus elektros maitinimą įvyksta trumpas sujungimas,

Daugiau darbo reikalaujantis, bet ir saugesnis metodas yra netikri kanalizacijos vamzdžiai. Jie ypač tinkami nuosavo namo rūsyje, kur tokių vamzdžių yra galybė.

Prie esančios sistemos prisukus vieną papildomą, tačiau tokį, kuriuo netekėtų joks skystis, galima paslėpti įvairių dydžių ir formų daiktus ir medžiagas. Viskas priklauso nuo vamzdžio skersmens ir ilgio. Taip pat svarbu, kad vamzdis būtų tos pačios spalvos ir plastiko rūšies.

Dvigubas stalčius, stalo koja ir sofos dugnas

Jeigu reiktų išrinkti dažniausiai eilinių žmonių naudojamas slėptuvių vietas, pirmą vietą, be abejonės, laimėtų įvairūs baldai. Saugodamiesi nuo vagysčių žmonės slepia pinigus po drabužiais, stalčių dugnais ar padeda tiesiog ant spintų viršaus.

Patys nusikaltėliai tuos pačius baldus išnaudoja daug išradingiau. Todėl policininkams ir jų slėptuves aptikti būna kiek sunkiau.

Vienas iš kriminaliniame pasaulyje naudojamų slėptuvių tipų – dviguba stalčiaus sienelė arba dugnas. Tinkamai parinkus netikros pertvaros medienos tekstūrą ir spalvą būna sudėtinga pastebėti pakitimus. Dvigubo dugno atveju, net ištraukus stalčių ir jį apvertus nieko nėra aptinkama. Žinoma, jeigu nusikaltėlis nebuvo labai godus ir, tarkim, stalčiaus aukščio nesumažino perpus.

Dokumentus, pinigus ir kitus smulkius arba lengvai formą keičiančius daiktus kriminalinis pasaulis slepia išgręždami skyles kurioje nors iš baldų kojų. Priklausomai nuo pačios atramos dydžio, tokioje ertmėje galima paslėpti net ir nemažą kiekį narkotikų.

Dar vienas paprastas variantas – sofų ir minkštų baldų apatinė dalis. Dabartiniuose tokio tipo balduose apatinės jų dalys dėl grožio būna uždengtos lengvos medžiagos gabalu. Atsargiai nuėmę tokį audeklą ir paslėpę įkaltį ar draudžiamą laikyti daiktą ir vėl viską grąžinę į savo vietas nusikaltėliai tikisi, kad niekas šios slėptuvės neaptiks.

Kaip nusikaltėliai slepia savus ir slepiasi nuo policijos patys

Slėptuvės namuose ypatingos tuo, kad dažniausiai jų įrengimo neriboja laikas ir kitos aplinkybės. Žinoma, tuo atveju, jeigu apie gresianti pavojų gali numanyti iš anksto arba gali nuspėti, kad ateis toks laikas, kai teisėsauga pradės tavęs ieškoti.

Tiek namas, tiek jo kiemas ir visi ūkiniai pastatai turi vietų, kur galima paslėpti žmogų. Atvirkščiai negu slepiant daiktus, žmogui pasislėpti natūralios erdvės greičiausiai jau neužteks. Tam teks paruošti specialią patalpą ir užmaskuoti patekimą į ją.

Paprasčiausia slėptuvė – erdvė po laiptais. Ji visuomet egzistuoja ir dažniausiai tai būna beveik nenaudojama erdvė. Šioje ir kitose vietose slepiant žmogų svarbiausias faktorius yra patekimo į slaptavietę užmaskavimas. Tai gali būti aklina patalpa į kurią patenkama per laiptą dengiančią lentą. Tai gali būti vidinė po laiptais esančios patalpos siena, kuri nusikelia ir pritvirtinama iš vidaus ten esančio žmogaus, o jos „autentiškumą“ turi įrodyti netikros vinių ir medvaržčių galvutės.

Daug rimtesnė slėptuvė reikalauja daugiau pastangų. Tam nusikaltėliams tenka įrengti kambarį be durų. Patekimas į tokią pertvertą akliną patalpą saugiausias būna per siaurą ir tik šliaužimui tinkamą tunelį po grindimis. Patekimas į patį tunelį gali būti maskuojamas keliomis kvadratinėmis plytelėmis arba panašios tekstūros kita grindų danga. Svarbu, kad ji nebūtų vientisos spalvos, o ornamentas padėtų paslėpti įėjimo landos vietą.

Kita svarbi detalė – angos liukas turėtų būti iš vidaus padengtas putoplastu ir sverti tiek, kiek pačios grindys. Kitaip tariant, svarbu, kad atsistojus ant tokio įėjimo jis nesugirgždėtų, nepajudėtų ir neskleistų kitokio garso, nei vaikštant tikrosiomis grindimis.

Nusikaltėliai įrengdami slėptuves nepamiršta dar vieno niuanso. Jeigu jie gyvena namuose vieni, tada labai svarbus dalykas tampa suprasti, kada jau saugu išlįsti iš slėptuvės. Ar tikrai garsams nurimus patalpoje nepasiliko koks vienas ar keli policininkai ir nelaukia, kol praradęs budrumą nusikaltėlis pats išduos slėptuvę.

Norint to išvengti yra daromi specialūs ir tik iš vienos pusės permatomi veidrodžiai, statomos slaptos vaizdo kameros arba tiesiog įrengiami radijo dažniais veikiantys trumpųjų bangų mikrofonai – siųstuvai. Nusikaltėlis, esantis slėptuvėje, tokiu atveju puikiai mato arba girdi, kas ir kurioje namo ar sodybos vietoje yra.

Sunkiausiai aptinkamos slėptuvės

Šiame straipsnyje aprašyta tik labai maža dalis vietų, kuriose nusikaltėliai slepia ginklus, narkotikus, įkalčius ir net patys save.

Pačios sunkiausiai aptinkamos slėptuvės yra tos, kurioms atverti naudojama hidraulikos sistema. Pvz., garsusis narkotikų kartelio vadas P.Escobaro savo namuose turėjo įsirengęs slėptuvę, į kurią galima patekti tik paspaudus paslėptą jungiklį, kuris pakelia vonią, o ten atsiveria tunelis vedantis į saugią vietą. Vonios, be įrengtos hidraulinės sistemos, nepavyktų niekaip pajudinti.

Tokių slėptuvių esmė, kad žmogus nežinodamas, kurioje vietoje yra tas „raktas“ – jungiklis, neturi galimybių jos aptikti ir atidaryti.

Šio principo laikosi ir žvalgybininkai, norintys perduoti arba gauti informaciją. Net ir žinodamas, kad slėptuvė kažkur yra, negali į ją patekti be specialaus rakto, t.y. nežymaus paspaudimo, pasukimo ar kelių judesių sekos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius