Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nusikaltimo aukos ir kaltininko susitaikymas: būti ar nebūti?

Susitarimas
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Susitarimas
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuva kol kas yra paskutinėje vietoje Europoje pagal mediacijos (nusikaltimo aukos ir kaltininko sutaikymą) taikymą, tačiau mokslininkai ragina priimti specialų tam skirtą įstatymą.

Tokia informacija buvo pateikta mokslinėje praktinėje konferencijoje „Atkuriamojo teisingumo perspektyvos Lietuvoje“, kurios metu buvo pristatyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Atkuriamojo teisingumo perspektyvos Lietuvoje“ rezultatai, pati informacija išplatinta žiniasklaidai. Šis tyrimas buvo atliekamas siekiant Lietuvoje sukurti mokslinį pagrindą mediacijos taikymui.

Lietuvoje tokie procesai kol kas neturi teisinio pagrindo, nors jų apraiškų galima stebėti baudžiamojoje teisėje, kuomet proceso šalys susitaiko.

Tyrimo vadovė Lietuvos teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ilona Michailovič, pristatydama atliktą darbą, sakė, jog atkuriamasis teisingumas yra toks procesas, kurio metu nešališka, nesuinteresuota šalis siekia sutaikyti auką ir kaltininką. Lietuvoje tokie procesai kol kas neturi teisinio pagrindo, nors jų apraiškų galima stebėti baudžiamojoje teisėje, kuomet proceso šalys susitaiko.

Įžvelgia naudą ir aukai, ir nusikaltėliui

Vienas iš tyrėjų Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis kalbėjo apie mediacijos naudą proceso šalims. Nusikaltimo aukai mediacija naudinga dėl to, kad ji turi galimybę gauti žalos atlyginimą, kas teismo proceso atveju labai ilgai užsitęsia. Ne mažiau svarbu aukai pajusti pagarbą, išgirsti atsiprašymą, sumažinti įtampą ir baimę. Kaltininkui mediacija gali užtikrinti švelnesnes teisines ir socialines pasekmes, padaryti auklėjamąjį poveikį. Mediacija naudinga ir pareigūnams – jie galėtų nevykdyti jiems nebūdingų pareigų, taip pat mažesni būtų teismų procesų kaštai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Alenas Piesliakas, vadovaudamasis teisėjo darbo praktika, teigia, jog mediacija padėtų teismų procesų dalyviams paprasčiau išspręsti nemažai konfliktų. Teisininkas taip pat  įžvelgė nemažai klausimų, kurie neišvengiamai iškiltų įvedus mediaciją, tačiau reziumavo, jog šis procesas būtų ypatingai naudingas nepilnamečių nusikaltimo arba smurto artimoje aplinkoje atvejais, kai smurtas vienkartinis ar atsitiktinis.

Anot teisininkų, civiliniame procese mediacija praktiškai neveikia, nes nėra skiriama tam lėšų, nors, kita vertus, vien lėšų tam nepakanka – reikia  atrinkti ir parengti specialius asmenis, kurie užsiimtų mediacija. Vis dėl to, teisinėje bazėje nėra nagrinėjama visų aspektų.

Reikalingos numatytos sąlygos

Nustatyta, jog Lietuvoje, vertinant mediacijos baudžiamosiose bylose apimtį, svarbu apsispręsti dėl sąlygų, kurioms esant proceso šalys galėtų būti siunčiamos į mediaciją, jas reglamentuoti. Pasirinktos sąlygos turėtų nebūti labai griežtos ir nustatančios apibrėžtus atvejus, bet palikti diskrecijos pareigūnams galutinai nuspręsti.

Nuo 2012 m. pastebimas staigus teisinių institutų, turinčių atkuriamojo teisingumo elementų, taikymo atvejų padidėjimas. Manoma, kad taip nutiko dėl prokuratūros darbo organizavimo ir teisinio reguliavimo pokyčių.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad diegiant sutaikymo sistemą svarbu, kad mediacija nebūtų vertinama kaip ikiteisminio tyrimo vilkinimas. Stabdyti ikiteisminį tyrimą, kol vyksta mediacija, anot tyrėjų, nebūtų pagrįsta ir nuoseklu.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min