Sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad Eduardas Jurgelevičius 2009 metų sausį, būdamas įmonės „Action Work“ direktoriumi bei vieninteliu akcininku, ir žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė jokių galimybių atsiskaityti neturi ir neturės, sudarė subrangos sutartis su kitomis dviem įmonėmis, kurioms melagingai įsipareigojo atsiskaityti už jų atliktus darbus.
Viena iš šių įmonių pagal tas sutartis sudėjo plastikinius langus bei atliko kitus remonto darbus viename iš Visagino viešbučių, kita nukentėjusi įmonė atliko kotedžų statybos darbus viename iš Vilniaus rajonų, pasakojama Generalinės prokuratūros komunikacijos skyriaus atstovų ketvirtadienį paviešintame pranešime.
E.Jurgelevičius apgaule savo įmonės naudai išvengė prievolių atsiskaityti su dviem įmonėmis už atliktus darbus, padarydamas joms net 133 067 eurų žalą.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusios bei valstybės kaltinimą teisme palaikiusios Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Renatos Mačiulaitienės teigimu, byloje surinkti duomenys taip pat rodo, kad siekdamas išvengti milžiniškų skolų ir atsakomybės, E.Jurgelevičius ne tik paslėpė įmonės „Action Work“ apskaitos dokumentus, iš anksto susirado ir paskyrė fiktyvų įmonės direktorių, bet ir vis melagingai žadėdamas atsiskaityti, ragino minėtas įmones kuo greičiau ir kuo kokybiškai atlikti joms užsakytus darbus, už kuriuos su jomis neatsiskaityti iki šiol.
Ikiteisminio tyrimo metu E.Jurgelevičius nepripažino savo kaltės, tačiau teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų ir tyrimui vadovavusios prokurorės kruopščiai surinktus įrodymus, įvertino, kad E.Jurgelevičius apgaule savo įmonės naudai išvengė prievolių atsiskaityti su kitomis dviem įmonėmis už atliktus darbus, padarydamas joms net 133 068,96 euro (459 460,50 Lt) dydžio turtinę žalą.
E.Jurgelevičių teismas pripažino kaltu įvykdžius sukčiavimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl skyrė verslininkui realią laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 4 mėnesiams. Siekiant užtikrinti padarytos žalos atlyginimą prokurorės nutarimu E.Jurgelevičiui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jo turimą nekilnojamąjį turtą, kuris minimu 2015-04-08 teismo nuosprendžiu nukreiptas civiliniam ieškiniui užtikrinti.
Alionai Orlovai, kuri sutiko tapti fiktyvia įmonės „Action Work“ vadove, atsakomybę teisme lengvino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. A.Orlova pripažinta kalta įvykdžiusi netikrų dokumentų, susijusių jos fiktyviu paskyrimu įmonės „Action Work“ vadove, pagaminimą ir jų panaudojimą, jai paskirta reali 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
