Kaip rašoma Panevėžio apygardos prokuratūros pranešime, įrodyti padidintų motinystės išmokų neteisėtumą prireikė visų instancijų teismų, kol pagaliau antrą kartą nagrinėdama bylą Aukščiausiojo teismo kolegija patvirtino bendrininkių kaltę.
Baudžiamosios bylos duomenimis, medienos verslu užsiimančio ūkio savininkė B.L. buvo fiktyviai įdarbinusi D.S. pardavimų vadybininke ir jai paskyrusi trijų tūkstančių litų atlyginimą tik už dviejų valandų trukmės darbą. Kūdikio besilaukianti moteris tuo laikotarpiu, kurio metu gautos pajamos vėliau nulėmė pašalpų dydį, neva sugebėjo dirbti keliose įstaigose.
Pasak savininkės, už dvi valandas „labai įtempto ir žalingo sveikatai kasdieninio darbo“ su kompiuteriu, D.S. buvo išmokėtos dvi premijos, nors kitiems įmonės darbuotojams, dirbusiems visą dieną, premijos nebuvo mokamos.
Šios dvi nuteistosios dėl neteisėtai padidintų motinystės išmokų anksčiau buvo išteisintos apylinkės ir apygardos teismų. Tačiau Aukščiausiasis Teismas patenkino Panevėžio prokurorų kasacinį skundą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, nurodydamas dar kartą patikrinti joje pateiktus duomenis.
Antrą kartą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismas šias bendrininkes pripažino kaltomis ir už padarytus nusikaltimus B.L. paskyrė 250 MGL, o D.S. – 200 MGL dydžio baudas. Taip pat priteisė abiems nuteistosioms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai solidariai sumokėti 46 tūkst. 579 litus.
Baudžiamasis kodeksas už apgaule savo ar kitų naudai įgytą didelės vertės svetimą turtą numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, už dokumentų suklastojimą – bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
