Pareigūnų krata keista atrodo jau vien todėl, kad telefono aparatų ieškoma ne pagal SIM kortelės numerius, o pagal unikalius identifikacijos (IMEI) kodus. Bet pareigūnų tai nesustabdė.
Priešistorė tokia: sūnų ir dukrą su vyru auginanti sostinės Užupio rajono gyventoja nuo 2004-ųjų gruodžio iki 2009 lapkričio pabaigos naudojosi telefono numeriu 8613 32***. Kai moteriai šis numeris tapo nebereikalingas, klientė jo atsisakė, o telefonas 8613 32*** kuriam laikui buvo įkeltas į nenaudojamų numerių bazę. Po to šis numeris priskirtas pagal išankstinio mokėjimo planą naudojamai SIM kortelei.
Tą naująją SIM kortelę įsigijo viena panevėžietė ir įsidėjo į savo mobilųjį telefoną. Tačiau aparatą kartu su kortele iš jos pavogė. Teisėsaugininkai nusprendė, kad ieškant pavogtojo telefono reikia atlikti kratą pas vilnietę Audronę, kuri savo senąjį telefono numerį 8613 32*** jau ir pamiršti buvo spėjusi.
„Pasveikino“ su Naujaisiais metais
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Kratos protokolas |
Policininkai vilniečius užklupo 2012 m. sausio 2-osios pavakarę, kai Audronė N. namuose buvo su nepilnamečiu sūnumi. Šis ir įleido policininkus. Motiną su vaiku išgąsdino pareigūnų išvaizda: atėjusi moteris vilkėjo policijos uniformą, tačiau jos porininkas buvo apsirengęs civiliais rūbais.
Atėjūnai parodė šeimininkei dokumentą, kuriame parašyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas leido daryti šiuose namuose kratą. Namuose kilo natūrali panika. Moteris paskambino sutuoktiniui.
Išgirdęs, kad tik vienas policininkų tėra uniformuotas, vilnietis paskambino telefonu 112, nes baiminosi, kad į jo namus įsibrovė nusikaltėliai. Į butą Užupyje buvo skubiai išsiųstas patrulių ekipažas.
Netrukus namo grįžo ir šeimos galva, ir vilniečių dukra. Su patruliais jie susitiko laiptinėje. Tada visi keturi užėjo į namus, kuriuose santykius aiškinosi šeimininkė ir pirmoji pareigūnų pora. Paaiškėjo, kad tai tikri pareigūnai. Vieno sostinės komisariato tyrėjai atvyko daryti kratos, nes gavo atitinkamą prašymą iš kolegų Panevėžyje.
„Be reikalo“ atvykę patruliai įsiuto
Tačiau toks įvykių posūkis įsiutino patrulius. „Jie ant mūsų rėkė. Išvadino necenzūriniais žodžiais. Grasino, kad iškels baudžiamąją bylą už melagingą policijos iškvietimą“, – 15min.lt pasakojo nukentėję vilniečiai.
 |
| 15min.lt nuotr./Vilniaus policijos atsakymas Ričardui N. apie tarnybinio patikrinimo išvadas |
Patruliams išvykus, Audronė N. kratos daryti atvykusiems policininkams paaiškino, kad telefono numerio 8613 32***, kuris buvo naudojamas pavogtajame telefone, ji oficialiai atsisakė prieš kelerius metus. Tuo pat metu pareigūnų akivaizdoje Ričardas N. paskambino į telekomunikacijų bendrovę ir padiktavęs numerį 8613 32***, paklausė: „kokia šiuo metu žmonos sąskaita?“
Bendrovės atsakymas įtikino net kratos daryti atvykusius policininkus: „Tai yra išankstinio papildymo kortelė, mes net nežinome, kam ji priklauso.“
Tuo tarpu dėl patrulių, kuriuos netikėtai užklupta šeima kaltina nekultūringu elgesiu, veiksmų Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
„Kadangi nei aš, nei mano šeimos nariai seniai nesame buvę Panevėžyje, nieko nevogėme, nesuprasdamas, kas vyksta, įtariau, kad tai gali būti klasta“, – skunde policijai aiškino vilnietis Ričardas N.
 |
| 15min.lt nuotr./Vilniaus policijos atsakymo redakcijai fragmentas |
Vyras pasidalijo įspūdžiais, kuriuos teko išgyventi jo šeimai: „Itin susinervinęs ekipažo pareigūnas ėmė mane nemandagiai plūsti liepdamas išsiaiškinti su žmona. Jo balso tonas buvo agresyvus, piktų jo komentarų sulaukė ir visą laiką tylėjusi žmona. Mėgindamas aiškinti, kad iškviečiau pagalbą nebūdamas namuose, buvau išplūstas ir užčiauptas, neturėjau progos nė paaiškinti, kas atsitiko.“
Tačiau šį skundą išnagrinėjusi komisariato vadovybė paskelbė išvadą, kad bausti patrulių nėra pagrindo, nes „tyrimo metu objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti jūsų teiginius, jog sausio 2-ąją į jūsų namus atvykę Vilniaus aps. VPK PR pareigūnai su jumis ar jūsų šeimos nariais bendravo netinkamai, negauta“.
Kokie argumentai? Jokių. 15min.lt raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities policiją, prašydama sudaryti sąlygas susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvadomis. Tačiau policija atsisakė parodyti išvadų turinį, nes teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, įskaitant tarnybinio patikrinimo išvadą, suteikta tik tikrinamiems pareigūnams.
„Aš policijos dar ilgai bijosiu“, – išgirdusi, kad net žurnalistai negali išsiaiškinti, kodėl policijos patruliams leidžiama šiurkščiai elgtis su pagalbos ieškančiais niekuo dėtais žmonėmis, tarė Ričardo N. dukra Viktorija.
Teismas: krata neteisėta
Tuo metu vilniečių šeimos advokatė pradėjo aiškintis, kokiu pagrindu pareigūnams buvo leista atlikti kratą.
 |
| 15min.lt nuotr./Panevėžio apygardos teismo 2012.04.27 nutarties fragmentas |
Telefonas iš panevėžietės V.R. pavogtas praėjusių metų rugsėjo 6-ąją. Ikiteisminį tyrimą atlikti buvo pavesta Panevėžio miesto policijos komisariato tyrėjai Kristinai Strelčiūnaitei, bylai vadovavo Panevėžio m. apylinkės prokuratūros I nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė Loreta Simaitytė.
Kai prokurorė kreipėsi į teismą su prašymu leisti atlikti kratą vilnietės Audronės N. namuose, jį gavęs Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Audrius Sadauskas, privalėjęs kruopščiai ir nuosekliai patikrinti visas aplinkybes, regis, tiesiog mechaniškai tą prašymą patenkino.
Jau vėliau, kai Panevėžio apygardos teismas šių metų balandžio 27-ąją galutine ir neskundžiama nutartimi pripažino, kad Vilniuje atlikta krata buvo neteisėta, žemesnio rango teisėjo poelgis buvo griežtai sukritikuotas.
 |
| 15min.lt nuotr./Panevėžio apygardos teismo 2012.04.27 nutarties fragmentas |
„Tyrimo metu nesurinkti duomenys, patvirtinantys, kad būtent Audronė N. po telefono vagystės vis dar naudojosi šiuo abonentiniu numeriu, nenustatyta vieta, iš kurios buvo skambinta pagrobtu telefonu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nepareikalavęs šių duomenų, negalėjo įvertinti prokurorės prašymo priimti nutartį dėl kratos pas Audronę N. pagrįstumo ir neturėjo pagrindo spręsti dėl kratos tikslingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje nebuvo jokių duomenų apie Audronės N. tiesiogines sąsajas su nusikalstamos veikos padarymu“, – rašoma Apygardos teismo teisėjos Bronės Vidzėnienės verdikte.
Nutartyje taip pat pažymima, kad net jeigu pareigūnams rūpėjo patikrinti, ar vilnietė šiuo metu nesinaudoja pavogtuoju telefonu, ikiteisminio tyrimo praktikoje paprastai taikomas poėmis arba apskritai neprievartinis tyrimo veiksmas – reikalavimas savanoriškai pateikti daiktus.
„Pati Audronė N. buvo apklausta tik po kratos, iki kratos nesuteikus jai jokios galimybės paaiškinti naudojimosi abonentiniu numeriu aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo jokios būtinybės kratą atlikti skubiai, nepasinaudojus kitais Baudžiamojo proceso kodekse numatytais informacijos gavimo būdais, nes ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl kratos priimta 2011-ųjų spalio 28-ąją, o krata atlikta tik šių metų sausio 2-ąją“, – rašoma teisėjos B.Vidzėnienės nutartyje.
Ši nutartis gali tapti pagrindu nukentėjusiems vilniečiams civiline tvarka kreiptis į teismą dėl kompensacijos.
Tyrėjai praregėti nelengva
 |
| 15min.lt nuotr./Kratos protokolo fragmentas |
„Aš nežinau, ar susipratimas, ar nesusipratimas įvyko, bet kokie turi būti proceso veiksmai, tokie ir buvo atlikti, – Panevėžio policijos tyrėja, regis, taip ir nesuprato šios istorijos absurdiškumo. – Nemanau, kad jie buvo kažkokie neteisėti.“
Vis dėlto pareigūnė pripažino, kad tyrimą atliko apgraibomis: „Tokių duomenų, kada, kaip ir kas jį perdavė, mes neturim. Mes duomenų neturim, kad kažkada ta SIM kortelė buvo abonementinė, paskui – ne abonementinė. Mums duoda duomenis, kad būtent ta kortelė priklauso būtent tam asmeniui. Ir mes turime patikrinti. Mums išsamiai neduoda informacijos, kada tas numeris kur plaukioja“, – aiškino tyrėja.
Iš kur policijos sekliai gauna tokius nepatikimus duomenis – iš operatyvininkų ar telekomunikacijų bendrovės atstovų? „Aš nežinau. Aš išsiunčiu tą raštą atitinkamam skyriui. O iš kur tas skyrius gauna tuos duomenis, aš jums pasakyti negaliu. Aš nežinau tolimesnių veiksmų“, – kalbėjo policijos darbuotoja.
Prokurorė kaltina teisėją
Pavogto mobiliojo telefono paieškas kuravusi prokurorė L.Simaitytė 15min.lt prisipažino, kad tik iš žurnalistų sužinojo apie nepagrįstą Vilniuje atliktą kratą. Svarstydama kratos aplinkybes, L.Simaitytė kratėsi atsakomybės: „Teismas, priimdamas nutartį, turi patikrinti duomenis.“
Ar tikrai teisėjai aklai nesivadovauja tuo, ko prašo prokuratūra? „Ne, nesivadovauja“, – tikino 15min.lt pašnekovė. Anot prokurorės, reikia žiūrėti, kokie duomenys buvo byloje, kai planuota atlikti kratą vilniečių namuose: „Niekas nesako, kad tie žmonės buvo kažkaip susiję su vagyste. Bet jeigu kyla įtarimas – mes privalome patikrinti.“
„Iš tikrųjų tai prokuratūra teismui pateikė neteisingus duomenis – kad ši kortelė ne „priklausė“, o „dabar priklauso“ Audronei N.“, – pabrėžė šeimos interesams atstovaujanti advokatė.
Anot teisininkės, vilnietės pavardė buvo vienintelė, kuri figūravo kaip numerio 8613 32*** naudotojos, nes ir iki to, ir po to šis numeris buvo priskirtas išankstinio mokėjimo paslaugai. Operatyvininkai matė jos vienos duomenis, todėl ją ir tikrino, net neturėdami supratimo apie tai, ar jų turima informacija dar yra teisinga.
„Mes parašėme prašymą Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kad paaiškintų, ar mobiliojo ryšio operatorius teisingai elgėsi neišbraukdamas jos duomenų iš naudotojų sąrašų“, – sakė advokatė. Tiesa, vartotojų gynėjai šį skundą peradresavo duomenų apsaugos sargams. Šie atsakė, kad telekomunikacijų bendrovė viską darė teisėtai.
