Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Parlamentaro Žilinsko byla: nuo „neteisėtų reikalavimų nevykdymo“ iki „pagerinto vaizdo įrašo“

Rokas Žilinskas su bičiuliu Marku Gurskiu
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Rokas Žilinskas su bičiuliu Marku Gurskiu
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniaus pirmasis apylinkės teismas penktadienį toliau nagrinėjo Seimo nario Roko Žilinsko ir jo draugo Marko Gurskio bylą, kurioje jie kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu, taksisto ir septynių policijos pareigūnų įžeidimu ir pasipriešinimu jiems. Įstatymas numato, kad už pažeidimus gresia iki trejų metų nelaisvės.

Penktadienį teismas tęsė liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausą. 2007 m. gruodžio 4 d. naktį, kurią įvyko incidentas, Vilniaus pirmajame policijos komisariate dirbęs budėtojų dalies postinis Justas Švedas byloje pripažintas nukentėjusiuoju. Pareigūnas teigė, kad ne viską gerai prisimena, kadangi praėjo jau daug laiko. Tačiau tvirtino, kad pristatyti į policiją, abu kaltinamieji buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas.

Kas nuo ko nusirašė?

„Jie buvo piktybiškai nusiteikę. Buvo nepatenkinti, kad pristatyti į policijos įstaigą. Sakė, kad policija sulaikė blaivius žmones, pristatė į komisariatą be jokios priežasties", – teismui tvirtino J.Švedas.

Pasak pareigūno, abu sulaikytieji komisariate elgėsi agresyviai, atliekant jų asmens apžiūrą kiti policininkai juos turėjo laikyti už rankų. Nepaisant to, iš kišenių jau išimtus daiktus sulaikytieji vis bandė susikišti atgal, nenorėjo pasakyti savo duomenų. Esą paklausus sulaikytojo vardo ir pavardės, pareigūnai išgirdo: „Ką? Nepažįstate manęs?"

„Vadino mus idiotais ir kitais necenzūriniais žodžiais. Žilinskui buvo paaiškinta, kad jo teisės apribotos, bet jis kalbėjo telefonu, šaukė, kad advokatui skambina. Žilinskas bandė užsirūkyti, sėdo ant palangės. Jis ir buvo agresyvesnis. Pareigūnus tąsė už uniformos, necenzūriniais žodžiais vadino, metė šaliką į veidą. Laikinojo sulaikymo kameroje jie toliau rėkavo, įžeidinėjo mus, gąsdino, kad skambins Matoniui (LNK kriminalinių naujienų žurnalistas – aut. past.), kad jis pafilmuotų. Apsiramino tik pamatę, kad mes patys filmuojame", – pasakojo J.Švedas.

Advokatai nukentėjusio dėmesį atkreipė į tai, kad visų policijos pareigūnų po incidento pasirašytų kompiuterių atspausdintų tarnybinių pranešimų tekstai yra identiški, kartojasi net gramatinės klaidos.

„Kaip jūs tai paaiškinsite?" – klausė advokatas.

„Kas nuo ko nusirašėt?" – klausimą patikslino teisėjas.

„Niekas nenusirašinėjo", – po pauzės tarė apklausimas pareigūnas. Jis tvirtino, kad apie tą patį įvykį rašomi tarnybiniai pranešimai negali skirtis, kadangi jie „rašomi apie tą patį“.

Protokolas dėl „pareigūnų neteisėtų reikalavimų nevykdymo"

Liudytoju apklausiamas Vilniaus pirmojo policijos komisariato budėtojas Dariušas Kolpakas teismui aiškino, kodėl tą naktį buvo ieškoma vaizdo kameros, su kuria sulaikytieji vėliau buvo nufilmuoti.

Pasak policijos budėtojo, komisariate yra sumontuota stacionari vaizdo kamera. Tačiau pastebėjus, kad ji neveikia, pagalvos buvo kreiptasi į Vilniaus VPK budėtojus, kad šie paskolintų kamerą. Paaiškėjo, kad ir Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai padėti negali. Tik tada, kai iš ryto į darbą atėjo komisariato vadovai, vaizdo kamera buvo rasta ir sulaikytieji pradėti filmuoti.

„Jiems buvo aiškinta, už ką jie pristatyti. Bet jie nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų. Ginčijosi. Buvo nuspręsta, kad būtinas įrodymas, ką jie darė ir ko  nedarė. Vėliau atvažiavo Gurskio tėvas, grasino, kad jei sūnui išėjus iš komisariato atsiras bent viena papildoma mėlynė, jis kažkur kreipsis. Mums reikėjo kažkokių įrodymų, reikėjo kažkaip nuo savęs ir atsakomybę nuimti, jei ką. Todėl filmavome", – teismui pasakojo pareigūnas, kuris tvirtino asmeniškai mažai bendravęs su sulaikytaisiais, nes turėjo kitų darbų, tad jų įžeidimų išvengęs.

„Kamerą įjungėme, kad įrodytume, kad nevartojome fizinio smurto. Bet ji buvo įjungta jau pavėluotai", – apgailestavo budėtojas.

Šešerius metus policijos budėtoju dirbantis D.Kolpakas sakė, kad R.Žilinsko ir M.Gurskio veiksmai jam buvo panašesni į administracinį pažeidimą. Todėl visa surinkta medžiaga apie jų veiksmus komisariate buvo išsiųsta į Šnipiškių policijos nuovadą protokolui surašyti. Medžiaga dėl incidento su taksistu buvo perduota Vilniaus penktajam policijos komisariatui, kurio teritorijoje kilo konfliktas.

„O ką reiškia protokolo įrašas, kad „jie buvo įspėti dėl policijos pareigūnų neteisėtų reikalavimų nevykdymo"? Kaip čia paaiškinti?" – policijos budėtojo teiravosi advokatai.

D.Kolpakas replikavo, kad įsivėlė klaida.

„Aš ir dabar į teismą atėjau po dviejų budėjimo naktų. Tokiais atvejais gali būti, kad lieka klaidų", – sakė pareigūnas.

„O šią naktį daug buvo pas jus pristatytų? Kuris nors priešinosi?" – domėjosi teisėjas.

„Pristatytų buvo daug. Girti vairuotojai ginčijosi su patruliais", – atsakė D.Kolpakas.

Ėjo su pareigūnais parūkyti

Incidento dieną Šnipiškių policijos nuovados tyrėja dirbusi Svetlana Kuznecova teismui sakė, kad ji tą dieną budėjo, tad jai ir buvo pristatyti sulaikytieji R.Žilinskas su M.Gurskiu. Pareigūnė sakė, kad remdamasi tarnybiniais pareigūnų pranešimais surašė protokolą dėl pažeidimų, numatytų ATPK.

„Žilinskas beveik nebendravo surašant protokolą. Bendravau su juo per advokatą. O Gurskis vaikščiojo, juokėsi. Gurskis, matyt, yra linksmas žmogus, vis vaikščioja man už nugaros. Jam atstovavo tėvas. Girtumo aš jiems nenustačiau, nors alkoholio kvapas jautėsi. Abu atsisakė pasirašyti protokolą, bet turėjo tokią teisę", – pasakojo S.Kuznecova.

Policijos tyrėja tvirtino, kad R.Žilinsko ir M.Gurskio teisės nebuvo suvaržytos, jie galėjo laisvai vaikščioti, nebuvo surakinti antrankiais, galėjo nueiti į tualetą, ėjo į lauką parūkyti.

Surašius protokolą, R.Žilinskas su M.Gurskiu buvo išvežti į penktąjį policijos komisariatą, kurio teritorijoje įvyko konfliktas su taksistu, dar vėliau – uždaryti į areštinę.

„Ar žmones reikia uždaryti į areštinę, jei pas jus jie nesipriešino, laisvai vaikščiojo, jų teisės nebuvo suvaržytos. Paskui staiga juos sulaiko..." – S.Kuznecovos paklausė advokatai.

„Ar privalau atsakyti į šitą klausimą?" – pareigūnė kreipėsi į teisėją.

„Ne. Jūs gi nesuėmėte", – atsakė teisėjas.

„Ar atsimenate, kaip jūsų pareigūnai ėjo su mumis parūkyti?" – domėjosi R.Žilinskas.

„Ne", – atsakė tyrėja.

„Ar atsimenate, kad jūsų pareigūnai mums žadėjo paleisti, kai tik bus surašytas protokolas", – toliau klausinėjo R.Žilinskas.

„Ne. Neatsimenu", – vėl atsakė pareigūnė.

„Noriu tik patikslinti, kad mes laisvai ėjome parūkyti, o pareigūnai, surašę protokolą, mus žadėjo paleisti", – sakė teisiamas Seimo narys.

„Su kuo jūs ėjote parūkyti?" – pasitikslino teisėjas.

„Su pareigūnais", – atsakė R.Žilinskas.

„Jūs pažįstate juos? Tai buvo pažįstami pareigūnai?" – vėl pasidomėjo teisėjas.

„Ne. Nepažįstu", – kukliai atsakė Seimo narys.

„Pagerintas vaizdo įrašas"

Teismas penktadienį apklausė dar du Šnipiškių policijos nuovados pareigūnus, iš kurių parodymų aiškėja, visų pirma incidentą komisariate policija traktavo tik kaip smulkų administracinį pažeidimą. Šia aplinkybe pasinaudodami advokatai teismo paprašė iškviesti papildomą liudytoją – bylą tyrusią policijos tyrėją, kad ji pasakytų, kieno nurodymu administracinis pažeidimas staiga virto baudžiamąja byla.

„O ką, ji prisipažins? – nustebo teisėjas. – Virš tyrėjų dar yra prokurorai, kurie prižiūri, kad viskas teisėtai būtų daroma. Prokurorai irgi turi aukštesnių viršininkų. Tai nuo kurio prokuroro siūlote pradėti? Gal reikėtų sužinoti, ką apie šią bylą mano generalinis prokuroras? Ar pradėsime nuo viduriniosios grandies prokuroro? Prašymas atmestas. Jūs byloje dalyvaujančios prokurorės galite paklausti, kodėl taip išėjo."

„Ir dar apklauskite mane kaip liudytoją", – iš karto advokatams replikavo prokurorė.

„Apklausime", – šmaikštavo advokatai.

„Tada tai darykite už durų, pasibaigus posėdžiui", – diskusiją nutraukė teisėjas.

Į kitą gynėjų prašymą teisėjas atsižvelgė, advokatams pastebėjus, kad byloje esanti vaizdo medžiaga yra įrašyta į kompaktinę plokštelę. Advokatai paprašė iš tyrėjų išsireikalauti originalios vaizdo kasetės, kadangi byloje esantys įrašai dokumentuose byloja, jog vaizdo įrašas buvo „pagerintas".

„Iš tiesų. O kur originalas? Byloje turėjo būti originalus įrašas ir tik tada galėjo būti pridėta kopija, nors ir pagerinta. Pirmą kartą susidūriau su tokia situacija", – sakė teisėjas.

„Aš esu matęs tos kompaktinės plokštelės įrašą. Jis ten yra iškarpytas", – teismui tvirtino R.Žilinskas. Jo advokatai teigė, kad tyrėjai neturėjo teisės „gerinti" įrašo, nes tai prilygsta „liudytojo siuntimui kažkur, kad būtų pagerinti jo parodymai".

Galiausiai teismo posėdis buvo atidėtas iki gegužės 12 d. Į teismą bus iškviesti pareigūnai, atsakingi už „įrašo pagerinimą", jie turės pateikti ir originalią vaizdo kasetę.

M.Gurskis penktadienio posėdyje tylėjo, apklausiamiems liudytojams ar pastabų teismui jis neturėjo.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min