A. R. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „Mirilda“, registruotos Mosėdyje, direktoriumi, 2008 m. gruodžio mėn. veikdamas kartu su organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu vykdomas kitas ikiteisminis tyrimas, suklastojo bendrovės dokumentus, išrašydamas fiktyvią sąskaitą-faktūrą apie neįvykusį sandorį – neva parduotas statybines medžiagas. Už jas iš kitos bendrovės tariamai gautus daugiau nei 14 tūkst. litų kaltinamasis pasidalino su kitais nusikalstamos grupės nariais, t.y. minėtą pinigų sumą jis paprasčiausiai pasisavino. Dėl šio fiktyvaus sandorio į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta daugiau kaip 2000 litų pridėtinės vertės mokesčio.
2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu Skuodo rajono apylinkės teismas A. R. baudžiamąją bylą nutraukė pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną. Prokuratūrai apskundus šį nuosprendį apeliacine tvarka, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas prokuroro skundą atmetė ir paliko galioti Skuodo teismo sprendimą.
Tada Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras šią nutartį kasacine tvarka apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), kadangi, prokuratūros nuomone, neteisingai buvo pritaikyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą norma. LAT šių metų kovo 15 d. nutartimi prokuroro skundą patenkino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
„Šios dienos apkaltinamasis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra svarbus ne tiek dėl bausmės, skirtos kaltinamajam, dydžio, kiek dėl teisingo, baudžiamojo proceso paskirtį atitinkančio sprendimo, užtikrinančio įstatyme numatytą normą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas,“ – sakė valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Klaipėdos apygardos Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Linas Kiaurakis.
Prokuroro teigimu, kartu šis teismo sprendimas pasitarnaus ir formuojant teismų praktiką bylose, kuriose kaltinamieji nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleidžiami pagal laidavimą.
