Jai trečiadienį susirinkusi Teisėjų etikos ir drausmės komisija nusprendė iškelti drausmės bylą.
Komisijai nagrinėjant D.Kedžio sesers skundą paaiškėjo, kad galimai prasižengusi ikiteisminio tyrimo teisėja praėjusių metų spalio 8 dieną, praėjus trims dienoms po Kauno apygardos teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo, priėmė procesinį sprendimą leisti prokurorams susipažinti su N.Venckienės telefono išklotinėmis.
Taip pat leista susipažinti su dar 13-os asmenų išklotinėmis, kuriose buvo nurodomi telefonų, kuriems skambinta ar iš kurių skambinta sąraše esantiems asmenims, numeriai.
Pasak N.Veckienės, tokie veiksmai pažeidė jos, kaip teisėjos, imunitetą. D.Kedžio sesuo teigia, kad jos atžvilgiu jokios procesinės prievartos priemonės negalėjo būti taikomos, apie ją jokia informacija negalėjo būti renkama, nes jos atžvilgiu teisėjo imunitetas nebuvo panaikintas.
Tokiu būdu, anot N.Venckienės, kištasi į jos, kaip teisėjos, veiklą, buvo pažeistas jos saugumas. Iškviesta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja tvirtino, kad suteikdama leidimą dėl išklotinių, ji nežinojo, jog N.Venckienė yra teisėja, ir esą tuo metu buvo svarbu kuo greičiau nagrinėti nužudymų bylą.
„Iš viešosios informacijos žinojau, kad buvo nužudyti du žmonės. Mes buvo susitelkę į paiešką“, – aiškino J.Vėgelienė.
Anot jos, jau kitą dieną bylą tiriantis prokuroras pranešė, kad sužinota, jog N.Venckienė dirba teisėja Kaune, ir visa surinkta informacija sunaikinta.
Be to, pasak J.Vėgelienės, Teismų įstatymas kelia abejonių dėl galimybės ar draudimo imtis tokio pobūdžio veiksmų kaip leidimas patikrinti išklotines dėl teisėjų.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Viktoras Dovidaitis, kuris komisijai teikė išvadą, konstatavo, kad N.Venckienės skundas nėra pagrįstas.
„Ikiteisminėje medžiagoje nebuvo informacijos apie N.Venckienės teisinį statusą, o teisėja vertino tik prokuroro pateiktą medžiagą“, – teigiama išvadoje.
Vis dėlto komisija nusprendė, kad D.Kedžio sesuo yra saugoma teisėjo imuniteto ir jos atžvilgiu minėtų veiksmų negalima buvo atlikti.
„Komisijos manymu, teisėja net nežinodama asmens statuso turėjo pasitikslinti, pasiaiškinti, nes tokių situacijų gali pasitaikyti visada“, – sakė komisijos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas.
J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė nušauti praėjusių metų spalio 5 dieną Kaune, tuomet dingo ir D.Kedys. Šiemet balandžio 17 dieną netoli Kauno rasti D.Kedžio palaikai. Pirminiais ekspertų duomenimis, jis mirė nesmurtine mirtimi – užspringęs, o jo kraujyje rasta alkoholio.
D.Kedys J.Furmanavičių, buvusį Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą ir nenustatytą asmenį Aidą kaltino seksualiai išnaudojus jo mažametę dukrą. Mergaitės motiną L.Stankūnaitę ir tetą V.Naruševičienę kaunietis kaltino sąvadavimu.
Vilniaus apygardos prokuratūra teismui yra perdavusi vadinamąją Kauno pedofilijos bylą. Joje mergaitės tvirkinimu kaltinamas vienintelis A.Ūsas.
