A.Ūsas – nekaltas?
Pasak šio pareigūno, prokurorų išvadose įrašyta formuluotė, kurioje teigiama, kad Andrius Ūsas įtariamas galėjęs tvirkinti vaiką, bet mergaitės motinai Laimutei Stankūnaitei nepateikti jokie įtarimai reiškia tai, kad bylą ištyrę prokurorai daugiau jokio įtarimo A.Ūsui negalėjo pareikšti. Esą galimas tik įtarimas, kad jis galimai galėjo tvirkinti mergaitę.
Motina vėl ėmė kovoti dėl vaiko, A.Ūsas neigė „laižymus“. Reikėjo svaresnių įrodymų. Tada, jau po penkių mėnesių, ketverių metų vaikas esą ėmė prisiminti baisesnius dalykus – „sysalus“, „kremus“.L.Lavastei pasiteiravus, kur galėjo būti tvirkinama mažametė, jei prokurorų A.Ūsui pareikštame įtarime nurodoma, kad tvirkinamieji veiksmai galėjo būti atlikti nuo 2006 m. lapkričio, o bylos dokumentai rodo, kad tuo metu L.Stankūnaitė gyveno pas seserį V.Naruševičienę (įtarimai, kad pastaroji galėjo prisidėti prie savo dukters ir jos pusseserės tvirkinimo, atmesti) pareigūnas teigė, esą tyrime nenustatyta jokių kitų vietų nei laiko.
Žurnalistei pasiteiravus, kuo remdamiesi prokurorai perdavė bylą į teismą, pareigūnas atsakė: „Pasakysiu atvirai – nežinome. O kad vaikas galėjo būti tvirkinamas L.Stankūnaitės išsinuomotame bute M.Gimbutienės gatvėje, – tik spėlionė“.
Negali pasakyti – melavo, ar ne
L.Lavastei prokuratūros darbuotojo paklausus, kodėl A.Ūsui panaikinti kaltinimai mažametės prievartavimu, jei vaikas kalbėjo ir apie į burną kaišiojamą „sysalą“, šis teigė, esą tyrėjai nustatė, kad vis baisesni vaiko atsiminimai išlįsdavo tada, kai Drąsiui Kedžiui to reikėjo. „Apie tai, kad jo dukterį A.Ūsas „laižė“, jis pranešė 2008 m. lapkričio 30-ąją. To pakako, kad mergaitė būtų atimta iš motinos, net neleidžiant jai matytis, ir atiduota D.Kedžiui.
Motina vėl ėmė kovoti dėl vaiko, A.Ūsas neigė „laižymus“. Reikėjo svaresnių įrodymų. Tada, jau po penkių mėnesių, ketverių metų vaikas esą ėmė prisiminti baisesnius dalykus – „sysalus“, „kremus“. Apie tokių veiksmų realumą nerasta jokių įrodymų. Dar sunkesnes aplinkybes mergytė stebuklingai prisiminė jau liepą. Esą ją išnaudojo jau trise – prisidėjo dar ir kažkoks iki šiol nerastas Aidas, ir teisėjas J.Furmanavičius. Atsirado ir „Baltosios burės“, – „Lietuvos rytui“ sakė pareigūnas.
Be to, jis pridūrė, kad ekspertizės išvadas, rodančias, kad mergaitė nefantazuoja, viešai iškraipo teisėja Neringa Venckienė. Esą ekspertai teigia, kad mergaitė nelinkusi fantazuoti ir gali perpasakoti lytinę patirtį. Tačiau, esą mergaitė gali perpasakoti nebūtinai savo, bet ir suaugusių patirti. Prokuratūros pareigūnas taip pat pažymėjo, kad nė vienas ekspertas negali atsakyti, ar vaikas melavo, ar ne.
Ekspertai: vaikas buvo paveiktas
Negana to, pareigūnas patvirtino L.Lavastės teiginį, kad surinktoje medžiagoje ekspertai sako, jog mergaitė iš pradžių nežinojo nė to, kaip atrodo vyriškas lytinis organas. „Pirmosiose apklausose, kurios buvo atliktos 2008 m. gruodžio 17 ir 30 d., po to, kai D.Kedys apkaltino A.Ūsą „laižius“ jo dukterį, mergaitė negalėjo papasakoti, kaip atrodo vyriškas organas. [...] Vėliau mergaitei nuolat gyvenant pas Kedžius ir Venckus, jos parodymai ėmė ristis kaip sniego kamuolys, apaugdamas natūralistinėmis detalėmis“, – tvirtino pareigūnas. – „Mes paskyrėme valstybinę ekspertizę. Ekspertai pateikė dar išsamesnę išvadą: „Yra požymių, kad vaikas buvo paveiktas“.
Prokuratūros pareigūnas taip pat pažymėjo, kad nė vienas ekspertas negali atsakyti, ar vaikas melavo, ar ne.Žurnalistei paklausus, ar ketverių metų mergaitė gali prisiminti tai, kas vyko, kai jai buvo dveji, prokuratūros darbuotojas sakė, kad praėjusių metų spalį mergaitė esą net neprisiminė turinti devynmetę pusseserę, su kuria jos neva buvo kartu tvirkintos.
Pateiktas įtarimas – spėlionė
Daug dėmesio žurnalistės straipsnyje skirta N.Venckienei. Kalbintas pareigūnas sakė, esą „tyrimas parodė, kad teisėja aktyviai virė tą košę“. „Byloje yra pirmosios mergaitės apklausos, atliktos 2008 m. lapkričio 23 d., šifruotė. Tarp psichologės ir vaiko užfiksuotas toks pokalbis: „Vaikas: Aš radau Joną, Ūsą. Man taip parodė ir aš pasakiau, kad tai tas. Neringa man parodė namuose“. Psichologė: „Kaip parodė?“ Vaikas: „Pamiršau“. Psichologė „Ir Ūsą esi mačiusi?“ Vaikas: „Taip, Neringa rodė“. Psichologė: „Ką ji sakė?“ Vaikas: „Pasakė, kad šitas, aš pasakiau – taip“.
Be to, tas pats pareigūnas pažymėjo, kad teisėjos darbo kompiuteryje rastos laikmenos apie L.Stankūnaitę tokias pavadinimais: „Atskirasis p...zdos skundas“, „Kalių biurui“.
Prokuratūros darbuotojas taip pat atkreipė dėmesį, kad tiriant bylą patikrinti įtariamųjų telefonų pokalbiai, telefonų skambučiai, tačiau jokių žuvusio teisėjo Jono Furmanavičiaus sąsajų su kitais asmenimis nerasta.
Galiausiai, žurnalistei dar sykį pasiteiravus, ar rasta naujų įkalčių, leidžiančių bylą perduoti teismui su vienu įtariamuoju, prokuratūros darbuotojas atsakė: „Vieninteliai įrodymai – tas pats D.Kedžio filmuotose vaizdo kasetėse mergaitės pasakojimas. Teismui pateiktas įtarimas – tik spėlionė“.
