Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Almantą Lisauską iš pareigų siūloma atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas ir šio teismo pirmininko pavaduotojas Kęstutis Gudynas, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai Rimantas Bučma, Valdonė Račiūnienė ir Gerutis Varanavičius iš pareigų traukiasi savo noru.
Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius pirmadienį sakė, kad iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gauta informacija, jog tarp teisėjų buvo užsimezgę „kabinetiniai santykiai“, o jų pagrindu galėjo būti bandoma daryti įtaką sprendimams bylose.
„Ši informacija apie padėtį Kauno miesto apylinkės teisme, apie tai, kad tarp dalies teismo teisėjų, tarp keleto teisėjų yra užsimezgę neformalūs, kabinetiniai santykiai ir jų pagrindu bandoma įtakoti tam tikrus sprendimus bylose, šią informaciją gavome iš teisėtu pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurį atliko STT pareigūnai“, – žurnalistams sakė G.Kryževičius.
Pasak G.Kryževičiaus, ši informacija buvo pateikta prezidentei ir Teisėjų tarybai.
Anot LAT vadovo, „prezidentė turėjo galimybę spręsti kitu būdu kai kurių pateikusių prašymus atleisti savo noru iš teisėjų pareigų teisėjų likimus“, tačiau nuspręsta į Tarybą kreiptis dėl jų atleidimo savo noru. Jis pasakojo, kad visa Kauno istorija išaiškėjo STT pareigūnams atliekant tyrimą dėl A.Lisausko.
„Ji susijusi su A.Lisausko atžvilgiu darytais operatyviniais veiksmais, ir tų veiksmų pagrindu buvo matyti, kad yra neformalūs, kabinetiniai santykiai, kurie aiškiai prasilenkia su teisėjų etikos reikalavimais“, – kalbėjo G.Kryževičius.
Jis teigė, kad du Teisėjų tarybos – jo pavaduotojai Egidijus Laužikas ir Laima Garnelienė – buvo išvykę į Kauną, kur supažindino su esama situacija minėtus keturis Kauno teisėjus.
„Tai neelinis įvykis. Tyčia vartoju žodžių derinį, kad yra akivaizdūs neformalūs, kabinetiniai santykiai tarp teisėjų, ir ši istorija parodė, kad tai yra akivaizdi problema, kad teisėjai nepaiso vieno iš labai reikšmingų Etikos kodekso reikalavimų nebendrauti tarpusavyje bylose, kuriose nesi teisėjas, ir nesiekti jokių asmeninių ar kitokių interesų įgyvendinimo bylose“, – aiškino LAT vadovas.
Teisėjų tarybos sekretorė, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė L.Garnelienė, kartu su E.Laužiku vykusi į Kauną, tvirtino, kad A.Lisauko pažeidimai, palyginus, su kitų, vertinti kaip didesni, nes neformalūs santykiai „išeidavo už teismo ribų“.
„Kolega pas kolegą atėjo ir aptarinėja tam tikras situacijas įvairiose bylose“, – teigė Teisėjų tarybos vadovas.
„Jo neformalūs, draugiški, kolegiški ryšiai išėjo už teismo ribų ir buvo bendraujama su buvusios darbovietės, kadangi jis dirbo Muitinės tarnyboje, kolegomis tam tikrų administracinių bylų klausimais“. – pasakojo L.Garnelienė. Šios priežastys ir nulėmė, kodėl buvo nebendrauta su A.Lisausku.
Anot teisėjų, kiti keturi teisėjai bendraudavo tarpusavyje galimai pažeisdami teisėjų etiką.
„Kolega pas kolegą atėjo ir aptarinėja tam tikras situacijas įvairiose bylose“, – teigė Teisėjų tarybos vadovas.
Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko Mindaugas Šimonis teigė, kad su siūlomu atleisti dėl teisėjo vardo pažeidimo Kauno miesto apylinkės teismo teisėju A.Lisausku nebuvo kalbėta, nes toks buvo Prezidentūros sprendimas.
„Su teisėju A.Lisausku nebuvo susitikta ir nebuvo kalbėta Teisėjų tarybos atstovų, ir tai yra Prezidentūros sprendimas“, – kalbėjo M.Šimonis.
G.Kryžėvičius teigė nematantis M.Šimonio atsakomybėsm nes pirmininkas neturi galios užkirsti kelią tokiems veiksmams – jis dėl teisėjų nepriklausomumo principo neturi kištis į teisėjų darbą. Pats pirmininkas teigė manantis, kad padarė viską, ką turėjo.
„Aš nematau atsakomybės teismo pirmininko, nes teismų sistema veikia ne tokiu pat pagrindu, kaip kitos statutinės tarnybos, kur yra kontroliuojamas kiekvienas procedūrinis veiksmas“, – teigė G.Kryževičius.
Teisėjų tarybos atstovai tvirtino, kad teismų sprendimai, priimti po neformalių bendravimų, jau yra įsiteisėję: kai kurie buvo keisti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo, kai kurie neskųsti, o pati Taryba į bylų nagrinėjimą nesigilino.
M.Šimonis pasakojo, kad keturių teisėjų praradimas neturės didelės įtakos Kauno miesto apylinkės teismo veiklai, nes teisme yra 55 teisėjai, tai didžiausias teismas Lietuvoje, ir bus darbai pasidalinti. Jis taip pat pasakojo, kad minėtų keturių teisėjų veikloje būdavo „procesinės veiklos defektų“.
Pasak G.Kryževičiaus, ketverto teisėjų žingsnis savanoriškai pasitraukti dėl galimų pažeidimų turės įtakos jų karjerai ir sumažins galimybės dirbti aukštose pareigose.
E.Laužiko žodžiais tariant, itin apmaudu, kad vienas iš galimai pažeidusiųjų etiką, Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas ir šio teismo pirmininko pavaduotojas K.Gudynas yra Teisėjų garbės teismo narys, ir jo atsakomybė yra didesnė palyginti su kitais. Anot L.Garnelienės, jis tiesiogiai operatyvinėje medžiagoje nefigūravo, apie jį kalbėjo tretieji asmenys.
Pasak G.Kryževičiaus, ketverto teisėjų žingsnis savanoriškai pasitraukti dėl galimų pažeidimų turės įtakos jų karjerai ir sumažins galimybės dirbti aukštose pareigose.
„Tikslas, kai žmonės apsisprendžia ir išeina tokioje situacijoje, (...) maksimaliai pasiektas, t.y. teismų sistemoje nelieka žmonių, kurie kitaip suvokia etikos reikalavimus ir tai yra svarbiausia. (...) Svarbu, kad žmonės, kurie elgiasi neteisėtai, neturėtų dirbti tarp mūsų, šis tikslas yra prioritetinis“, – sakė jis.
Naujienų portalo delfi.lt teigimu, atsistatydinimo pareiškimus teisėjai parašė po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto slapto tyrimo. Kadangi pareigūnai nustatė, jog teisėjų atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip nusikaltimai ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, visa medžiaga buvo perduota G.Kryževičiui.
Pareigūnai nustatė, kad apylinkės teismo teisėjai neoficialiuose pokalbiuose esą prašė savo kolegų, nagrinėjusių administracinių teisės pažeidimų bylas, griežtai nebausti jų draugų bei pažįstamų. Tokią informaciją yra užfiksavę STT agentai, telekomunikacinėmis priemonėmis atlikę operatyvinį tyrimą.
Per pustrečių metų už teisėjo vardo pažeminimą atleista dešimt teisėjų.