Ugniagesiai praneša, kad pernai kilo 16 gaisrų, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus ir vienas gaisras, pasiglemžęs tris gyvybes.
Miestuose žuvo 54 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 96.
18 gyventojų žuvo Vilniuje, 12 – Kaune, po 10 – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, 8 – Klaipėdoje, po 7 – Lazdijų ir Prienų rajonuose. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (41) ir Kauno (32) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (4), Telšių (5) ir Šiaulių (6) apskrityse.
Net 52 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 51 gyventojas žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 21 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų (2011 m. – 11). Be to, 13 žmonių žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 4 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 3 – dėl padegimų, o trijų piliečių žuvimo priežastys dar tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 209 gyventojus, iš jų 17 vaikų. Gaisrų metu pavyko išsaugoti 840 pastatų, 155 transporto priemones, 950 gyvūnų.
Tačiau be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 7 tūkst. 124 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su 2011 metais, pernai jų buvo atlikta 2,8 proc. daugiau. 3 tūkst. 199 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 2 tūkst. 48 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 444 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo, o šių darbų metu jie ištraukė 185 skenduolius bei išgelbėjo 90 gyventojų (2011 m. – 43). Be to, 667 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 216 nukentėjusių piliečių bei ištraukė 90 žuvusiųjų. Jie taip pat likvidavo 218 cheminių incidentų, 97 kartus rinko gyvsidabrį, 47 kartus darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Atliekant gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 412 gyventojų gyvybių, iš jų 26 vaikų.
Daugiausia gaisrų pernai kilo atvirose teritorijose – 3 tūkst. 856, arba 34,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių apie 5 tūkst. hektarų. Tačiau palyginti su 2011 m., gaisrų skaičius čia sumažėjo 13,2 proc.
2 tūkst. 15 gaisrų (arba 17,9 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, juose žuvo 113 žmonių. Be to, 1 tūkst. 74 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,5 proc.), 1 tūkst. 182 kartus degė transporto priemonės (10,5 proc.), o 96 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,85 proc.).
Miestuose užgesinti 6 tūkst. 73 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5 tūkst. 182. Ugnis sunaikino 323 pastatus, 355 transporto priemones, 2 tūkst. 185 tonas pašarų, 8 tūkst. 92 kv. m gyvenamojo ploto ir 15 tūkst.194 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (2 tūkst. 679), Kauno (2 tūkst. 68) ir Klaipėdos (1 tūkst. 492) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (442), Marijampolės (515), Utenos (566) ir Telšių (590) apskrityse. 10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 33,2 gaisro.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52,5 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (12,2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,1 proc.), žolės ir ražienų deginimas (6,7 proc.), neatsargus rūkymas (3,8 proc.). Be to, šiemet įregistruoti 624 padegimai (5,5 proc.), 169 gaisrai (1,5 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 74 gaisrų (0,66 proc.) priežastys dar tiriamos.
Deja, 2013-ieji ramių metų nežada, nes vien per pirmąją savaitę gaisruose jau žuvo net 7 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 2). Tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja ir prašo gyventojų būti ypač atsargiems su ugnimi.
