LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M.Glinskio kasacinį skundą dėl dviejų teismo nuosprendžių, susijusių su tragiška avarija sostinėje 2004-ųjų rugsėjo 23 dieną.
Tądien Žvėryno mikrorajone esančią Liepyno ir Sakalų gatvių sankryžą sudrebino skaudi avarija.
Važiuodami lygiareikšmiais keliais, susidūrė dviejų „Volvo“ vairuotojai. Vienam jų nuo galvos net plaukas nenukrito, o kitą – seną „Volvo 460“ vairavusį pensininką Ramutį Romualdą Petravičių, su suskaldyta kaukole greitoji išvežė į reanimaciją. Nukentėjęs septyniasdešimtmetis tik po 10 dienų pabudo iš komos. Maždaug po trijų mėnesių iš ligoninės jis buvo išsiųstas į reabilitaciją. Tačiau netrukus nukentėjusiajam prasidėjo komplikacijos ir 2005 metų sausio 8-ąją vilnietis mirė.
Baudžiamoji byla daugelį metų klaidžiojo po teismus (žr. susijusius straipsnius): pirmosios instancijos teismas M.Glinskį nuteisė, tačiau aukštesnės – išteisino. Kai byla pasiekė LAT, teisėjai vėl grąžino ją apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismui. Pastarojo naująjį verdiktą M.Glinskis vėl apskundė kasacine tvarka.KET 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, o KET 172 punkte įsakmiai nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, priminė LAT.
Kasaciniu skundu M.Glinskis prašė panaikinti jam nepalankius teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti bei civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, o tuo atveju, jei teismas manys, kad dėl eismo įvykio jis yra kaltas – atsižvelgiant į R.R.Petravičiaus kaltės laipsnį sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. M.Glinskis, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes bei joje esančius įrodymus, teigia, kad šį eismo įvykį nulėmė ne tik jo padaryti KET pažeidimai, bet ir kito automobilio vairuotojo R.R.Petravičiaus didelis neatsargumas ir ypač didelė rizika.
M.Glinskis, neginčydamas eismo įvykio padarinių, teigė, kad dėl šio eismo įvykio kaltas ne jis.
M.Glinskio nuomone, pagal KET 197 punktą jis turėjo pirmumo teisę kirsti sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, nes R.R.Petravičiaus vairuojamas automobilis važiavo kasatoriui iš kairės, o pastarasis galėjo matyti kasatoriaus vairuojamą automobilį. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad šio eismo įvykio kaltininkas yra M.Glinskis, pažymima antradienį paskelbtoje neskundžiamoje LAT nutartyje.
 |
| M.Glinskis dėl šios avarijos buvo nuteistas 3 metams laisvės atėmimo (bausmę atidedant). |
KET 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, o KET 172 punkte įsakmiai nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.
Anot LAT kolegijos, teismai nustatė, kad vairuojamu automobiliu artėdamas Liepyno-Sakalų gatvių riboto matomumo lygiareikšmių kelių sankryžos link M.Glinskis buvo neatsargus ir neatidus, važiavo nesaugiu apie 66 km/h greičiu, neatitinkančiu matomumo sąlygų, ir dėl to susidūrė su Sakalų gatve jam iš kairės pusės važiavusiu R.R.Petravičiaus vairuojamu automobiliu, kuris nuo dėl šio eismo įvykio patirtų sužalojimų ligoninėje mirė.
Aukščiausiasis Teismas atmetė ir vairuotojo pretenzijas dėl civilinio ieškinio.
Kaip žinoma, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajai Onai Danutei Petravičienei padidino solidariai iš M.Glinskio ir UAB „Savas automobilis“ priteistiną neturtinę žalą atsižvelgęs ne tik į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, bet ir į tai, kad ji ne tik dėl M.Glinskio neteisėtų veiksmų neteko vyro, bet ir pati buvo eismo įvykio dalyvė – važiavo su R.R.Petravičiumi viename automobilyje. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusioji patyrė neturtinės žalos dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauja įstatymui.
Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir nustatydamas solidariai iš M.Glinskio ir UAB „Savas automobilis“ priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė. Todėl mažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo, pažymėjo LAT.
15min.lt primena, kad Vilniaus apygardos teismas padidino našlei priklausančios moralinės kompensacijos sumą nuo 20 iki 40 tūkst. litų (ši suma priteista solidariai iš vairuotojo ir bendrovės „Savas automobilis“, kuriai priklausantį „Volvo“ M.Glinskis tada vairavo). Be to, teismas buvo nurodęs, jog M.Glinskis privalo apmokėti ieškovės advokatų paslaugas – iš viso 11 200 litų.
 |
| 15min.lt iliustracija/Avarijos schema |
