Kaip teisme pasakojo G.Kuznecovas, jis kovo 17-osios vakarą įlipo į autobusą prie Kalvarijų turgaus. Važiuojant link Naujosios Vilnios, su vaikinu esą susiginčijo girtas pusamžis keleivis.
„Abu išlipome toje pačioje stotelėje, aš ėjau namų link, o jis pradėjo toliau ant manęs rėkti, – teisme pasakojo G.Kuznecovas. – Tada jis prie manęs priėjo, užsimojo, bet aš pasilenkiau, išvengiau smūgio ir nestipriai jam dešine ranka sudaviau atgal.“
Auka pretenzijų neturėjo
Tuo metu šunį vedžiojusio ir viską mačiusio vyro teigimu, G.Kuznecovas jau buvo pradėjęs eiti į kitą gatvės pusę, bet apsisukęs pamatė, kad pargriuvusi jo auka nebejuda, todėl grįžo atgal.
Liudininkas iškvietė policiją ir medikus. Kol visi laukė atvykstant tarnybų, užpultasis, pragulėjęs maždaug 5 minutes, atgavo sąmonę.
„Nei kraujo, nei žaizdų nesimatė. Jis net pats pasakė, kad pretenzijų niekam neturi ir niekas jo nemušė“, – prisiminė nužudymo liudininku tapęs vyras.
Pats G.Kuznecovas visų paprašė niekam nesakyti apie smūgį, nes tuo metu jau buvo teisiamas dėl apiplėšimo, taip pat anksčiau buvo įkliuvęs dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir dokumento pagrobimo.
Liudininkas pagailėjo G.Kuznecovo ir policijai jo tą vakarą neįskundė – pasakė, kad užpuolikai paspruko nežinoma kryptimi.
Mirė nakvynės namuose
Į įvykio vietą atskubėję patruliai apžiūrėjo nukentėjusįjį, tačiau iš pažiūros jis neatrodė sumuštas.
„Jis mums pasakė, kad pretenzijų niekam neturi, medikų pagalbos jam nereikia, todėl atšaukėme greitosios pagalbos ekipažą, kuris jau buvo išsiųstas“, – teisme prisiminė į įvykį sureagavęs pareigūnas.
Policininkai pasiūlė vyrui pagalbą ir nuvežė jį iki nakvynės namų. Kadangi vyras jau sunkiai išsiropštė iš automobilio, jį išvežė neįgaliojo vežimėlyje. Tačiau niekas per daug šios aplinkybės nesureikšmino, nes jis buvo nemažai išgėręs.
Nakvynės namų darbuotojai taip pat nepastebėjo nieko įtartino – atvykėlis neatrodė sumuštas, buvo apsirengęs tvarkingai, normaliai bendravo.
Tik po maždaug trijų valandų vyras pradėjo lovoje purtytis, lyg būtų ištiktas epilepsijos priepuolio.
Atskubėję medikai jam padėti nebegalėjo. Ekspertai vėliau konstatavo, kad mirtis vyrą ištiko dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Tikėtina, kad mirtiną traumą jis patyrė net ne nuo smūgio, o kai po jo krisdamas atbulas galva trenkėsi į šaligatvio plyteles.
Pasigailėjimo žudikas nesulaukė
Šią bylą nagrinėjusio teisėjo Dariaus Prankos vertinimu, G.Kuznecovas savo smūgiu nužudė žmogų ir turi atsakyti būtent už tai. Pats kaltininkas norėjo, kad jo veiksmai būtų įvertinti kaip neatsargus gyvybės atėmimas, už ką skiriama gerokai švelnesnė bausmė.
„Kaltinamasis, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodamas fiziškai silpnesniam, neblaiviam nukentėjusiajam į gyvybei svarbų organą – galvą, negalėjo nesuprasti, kad toks smūgis kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir kad nuo jo nukentėjusysis gali mirti.
G.Kuznecovas, suduodamas smūgį nukentėjusiajam į galvą, nenorėjo ir nesiekė jo mirties, tačiau suprasdamas, jog toks smūgis yra pavojingas ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia, todėl jo nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama kaip neatsargus gyvybės atėmimas, o kaip nužudymas“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Nors pats G.Kuznecovas tvirtino, kad muštynių nepradėjo, o smogė tik gindamasis, tokia versija teisėjo neįtikino.
„Šios aplinkybės neatitiko būtinosios ginties situacijos, nes stipriai neblaivaus, fiziškai silpnesnio žmogaus bandymas smūgiuoti negali būti vertinamas kaip pavojingas kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis. Teismo vertinimu, tokie T.J. veiksmai realaus pavojaus kaltinamojo sveikatai nekėlė“, – gynybinę versiją atmetė teisėjas.
D.Pranka už nužudymą kaltinamajam skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Anot teisėjo, nors vaikinas dar jaunas, ši byla – jau ketvirtoji jo biografijoje. Be to, per 3 metus G.Kuznecovas 40 kartų baustas administracine tvarka.
„Nauji teistumai yra vis už sunkesnes nusikalstamas veikas, kas reiškia, jog kaltinamojo elgesys tampa vis pavojingesniu“, – pažymima teismo nuosprendyje.
