Irenos Lazinkienės gyvenimas nebuvo labai saldus. Viename sostinės daugiabutyje gyvenusi 55 metų moteris 2002–aisiais palaidojo vyrą, o psichikos sutrikimų ir sunkią negalią turėjusi duktė Jolanta mirė prieš dvejus metus. Likusi viena I.Lazinkienė nuolat girtavo. Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Noriūnienė LŽ sakė dažnai lankydavusi vienišą moterį. „Tris kartus buvau radusi jai darbą, bet Irena visur išsilaikydavo ne ilgiau kaip porą mėnesių. Dažnai girtaudavo“, – pasakojo direktorė.
Šių metų vasarį moteris mirė. Kai policija sulaukė kaimynų pranešimo, kad iš buto sklinda negeras kvapas, jos kūnas, pasak ekspertų, ten jau buvo išgulėjęs ne mažiau kaip savaitę. Atvykę pareigūnai palaikus išsivežė. Tačiau jie neužantspaudavo buto durų, paliko pravirą langą.
Mirusios moters būsto niekas neprižiūrėjo iki tol, kol šia istorija susidomėjo LŽ. Sunerimę gyventojai keliskart kreipėsi į įvairias tarnybas, prašė pasirūpinti jo saugumu. Kaimynai nuogąstavo, kad į butą per pravertą langą bet kada gali įsibrauti vagys, nes jis – viršutiniame aukšte. Įlindę į apleistas patalpas ir pasekę, kada gyventojai išeina, kada grįžta, vagys gali apkraustyti ir kitus butus.
Tiek seniūnijoje, tiek policijoje žmonės girdėjo tik vieną atsakymą: esą tai ne jų nuosavybė, mirusioji – ne jų giminaitė ir nėra ko kištis. Be to, svetimiems jokia informacija neteikiama. Tik pastaruoju metu reikalai, atrodo, pamažu pajudėjo. Kai tuo ėmė domėtis LŽ. Gyventojai pranešė, kad buto langas jau uždarytas, durys užantspauduotos.
Kūną išgabeno naktį
Nesaugus I.Lazinkienės butas pradėjo kelti kaimynams nerimą dar prieš savininkės mirtį. Priešais gyvenanti moteris LŽ pasakojo ne kartą mačiusi, kad kaimynės namuose vakarais degdavo žvakė. Ji susirūpino, jog išgerti mėgstanti I.Lazinkienė gali sukelti gaisrą, todėl kreipėsi į namą administruojančią UAB „Verkių ūkis“. Paaiškėjo, kad kaimynės bute už skolas seniai išjungta elektra. Tačiau labai greitai patikrinimo jau nebereikėjo – moteris rasta mirusi savo lovoje.
Gretimame, 19–ame, bute gyvenantys žmonės patyrė tikrą šoką, kai apie pirmą valandą nakties pamatė, kad pro jų langus aukštyn keliamas bokštelis. Ant jo stovėjo ugniagesių gelbėtojų drabužiais vilkintys vyrai. Tą naktį pro langą į butą patekę pareigūnai išgabeno velionės kūną. Vilniaus miesto 1–ajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Buto neužantspaudavo
Ekspertai nustatė, kad moteris mirė sava mirtimi. Po mėnesio, kovą, byla buvo nutraukta. Tačiau joje vis dar lieka daug neaiškumų. Kūną išgabenę policininkai paliko atvirą buto langą, kad esą „išsivadėtų kvapas“. Durų neužantspaudavo.
Tačiau Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą ir aiškinantis, ar vienas gyvenęs žmogus turi giminaičių, kurie galėtų paveldėti jo turtą, butą būtina užantspauduoti. Tai LŽ patvirtino vilnietis advokatas Saulius Aviža. Taigi pareigūnai ne tik neatliko šių procedūrinių veiksmų, bet ir nepasirūpino surasti giminių, jei tokių esama, ir niekam nepranešė apie turtą, likusį be šeimininko.
Paveldėti negali
I.Lazinkienė turėjo tik vienus artimuosius. Tai – mirusio sutuoktinio pusbrolis Remigijus Bagdanovičius su žmona Jūrate ir jų sūnus. Šie žmonės slaugė ir ligoninėse lankė Irenos dukrą Jolantą, nes motina jos visai neprižiūrėjo. Tačiau šios šeimos su mirusiąja nesieja kraujo ryšiai. „Notaras net nenorėjo su mumis kalbėti. Mirties liudijimo irgi negavome“, – LŽ sakė J.Bagdanovičienė. Ir pridūrė, jog niekur nesikreipsianti dėl paveldėjimo, nes jau išsiaiškinusi, kad tai beviltiška.
S.Aviža patvirtino, jog ši ankštame vieno kambario butelyje besiglaudžianti trijų asmenų šeima iš tiesų neturi jokių šansų paveldėti butą. „Šiems žmonėms reikėjo sudaryti moters priežiūros sutartį arba I.Lazinkienė turėjo parašyti testamentą. Kitaip jie nieko negali paveldėti“, – apgailestavo advokatas. Pasak S.Avižos, rūpintis palikimu buvo galima nebent tada, kai mirė I.Lazinkienės vyras. Tuomet jo pusbrolis būtų turėjęs teisę į turto dalį. Tačiau mirus vyrui Bagdanovičių šeima nieko nereikalavo. Turtas buvo užrašytas jo dukrai Jolantai, o šiai iškeliavus anapilin, viską paveldėjo motina I.Lazinkienė. Advokatas LŽ priminė dar vieną išimtį: jei pas vienišą žmogų apsigyvena nors ir pašalinis, bet jį slaugantis bei prižiūrintis asmuo, po slaugomojo mirties jis turi teisę paveldėti namų apyvokos daiktus. O Bagdanovičiai pas I.Lazinkienę niekada nėra gyvenę.
Paklausta, ar tuomet, kai Jolantai reikėjo protezuoti dėl sunkios ligos nupjautą koją ir vežti į Kauną, J.Bagdanovičienė rinko čekius už benziną, ligonei perkamus vaistus ir maistą, moteris net įsižeidė. „Savi žmonės. Rūpinomės kaip artimaisiais, negi rankiosiu kvitus“, – stebėjosi ji. J.Bagdanovičienė prisipažino, kad Jolantai mirus pas I.Lazinkienę užsukdavusi retokai. „Po dėdės mirties nelabai sutardavome, bet vis tiek kartais užeidavau, paskolindavau keletą litų“, – prisiminė moteris.
Paliktas likimo valiai
Neradus paveldėtojų, butas atitenka valstybei. Tuomet teismas imasi priemonių palikimui apsaugoti. Šiuo atveju į teismą gali kreiptis namo bendrija, tačiau daugiabutyje, kuriame gyveno I.Lazinkienė, jos nėra. Todėl tai turėtų padaryti namo administratorius, t. y. UAB „Verkių ūkis“.
Praėjus 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, o turtas įtraukiamas į apskaitą. Tada jo saugojimu ima rūpintis Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau bešeimininkio turto nustatymo procedūras VMI turi teisę pradėti gerokai anksčiau – gavusi bet kokio asmens raštišką pranešimą. VMI pranešti apie turtą, kurio paveldėtojų nėra, gali bet kas: kaimynai, policija, seniūnija.
LŽ žiniomis, mirusios butas neprižiūrimas jau daugiau kaip pusmetį. Kaip pasakojo J.Bagdanovičienė, nors I.Lazinkienė ir girtuokliavo, jos namai buvo tvarkingi, neblogai apstatyti. „Per atidarytą langą ir vagys gali įlįsti, ir lietaus prilyja – viskas sudrėks. Mes ten neiname, net raktų neturime. Juk nesame buto savininkai – dar kas pamanys, kad norime įsilaužti“, – apgailestavo LŽ kalbinama moteris.
Vilniaus miesto 1–ojo PK viršininko pavaduotojas Kęstutis Griškevičius prisipažino, jog pareigūnai niekam apie apleistą būstą nepranešė. Tik paskambinus LŽ policininkai sukruto ieškoti buto raktų. Jie nebuvo palikti nei artimiesiems, nei kaimynams.
Skambino gyventojai
Dabar darbo ėmėsi jau ir Verkių seniūnija. I.Lazinkienės kaimynė LŽ tvirtino anksčiau dėl buto skambinusi į seniūniją, bet jokio atsakymo ar reakcijos taip ir nesulaukusi. Seniūno pavaduotojas Rasis Virbalas nepaneigė, jog kadaise pavasarį gyventojai skambino dėl apleisto būsto Bitininkų gatvėje, tačiau kodėl tuomet nesiėmė jokių veiksmų, negalėjo pasakyti. „Negi dėl kiekvieno buto skambinėsiu ir tikrinsiu!“ – piktinosi jis.
Seniūnijos darbuotojai sukruto tik tada, kai UAB „Verkių ūkis“ direktorius Rimantas Budnikas paprašė pas jį atėjusios minimo namo gyventojos parašyti oficialų raštą ir persiųsti šį seniūnijai. „Gavę tą raštą užklausėme policijos, ar tikrai mirusioji neturėjo paveldėtojų. Pareigūnų atsakymą siųsime į Vilniaus miesto savivaldybės Turto valdymo ir verslo paslaugų departamentą. Tai jų reikalas, mes už tokius dalykus nesame atsakingi“, – aiškino R.Virbalas.
Jei pareigūnai būtų susipratę iš karto patikrinti, ar I.Lazinkienė turėjo giminių, ir pranešę apie tai VMI, viskas būtų buvę sutvarkyta gana greitai. O dabar gyventojų raštas keliauja: iš bendrovės „Verkių ūkis“ į seniūniją, iš ten – į savivaldybę, tik tuomet – į VMI. Kiekvieną kartą faktai tikrinami iš naujo: siunčiami užklausimai, popierių šūsnis didėja, o buto būklė prastėja.
LŽ kalbintas K.Griškevičius pažadėjo gauti buto raktus ir uždaryti jau pusmetį atlapą langą. Netrukus atvykęs pareigūnas išties langą uždarė ir užantspaudavo duris. Tačiau policija neiškvietė „Verkių ūkio“ atstovų. Tad visiškai neaišku, ar negyvenamame bute sutvarkyta santechnika, ar nekapsi vanduo iš čiaupų.
„Mus gali užlieti. Be to, norime remontuoti stogą. Tam reikia gyventojų sutikimo, o čia juk niekas negyvena“, – LŽ skundėsi kaimynė. UAB „Verkių ūkis“ vadovas R.Budnikas LŽ patikino, kad artimiausiomis dienomis susisieks su policija, nes be jos žinios neturi teisės įeiti į butą. „Atsiųsime savo žmones, santechniką ir viską sutvarkysime. Paprašysime, kad dalyvautų ir gyventojų atstovai“, – LŽ patikino R.Budnikas.
Butai parduodami
Pernai valstybei buvo perduoti 92 šeimininkų neturintys būstai arba jų dalys. Šiemet tokių jau yra 86. Daugiausia butų perduota Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse. Valstybei atitekęs turtas parduodamas per aukcioną. Pirmenybės teisę jį įsigyti turi buto dalininkai, o jeigu tokių nėra arba jie nepageidauja pirkti turto – bet kuris aukcione dalyvaujantis fizinis ar juridinis asmuo. Ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki numatomo aukciono organizatoriai privalo apie jį paskelbti mokesčių inspekcijos skelbimų lentoje ir vietos ar centrinėje spaudoje.
Už turtą gautos pajamos patenka į atitinkamos mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Jei turtas neparduodamas, jis teismo sprendimu gali būti neatlygintinai perleidžiamas valstybės ar savivaldybės institucijai.
