2026-07-16 12:14

Prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus dėl 24 medikų veiksmų išrašant receptus

Dėl 24 gydytojų veiksmų išrašant kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių receptus buvo nustatyti pažeidimai, tačiau jie nesukėlė didelės žalos, todėl buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Spaudos konferencija
Spaudos konferencija / Skirmanto Lisausko / BNS nuotr.

Dar dviejų gydytojų atžvilgiu dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo tyrimas buvo nutrauktas.

Šiuose procesiniuose sprendimuose buvo konstatuota, kad byloje nėra duomenų, jog Valstybinei ligonių kasai nebūtų galimybės ar būtų apsunkintas padarytos žalos išieškojimas civilinėmis priemonėmis iš gydymo įstaigos, kurią su Valstybine ligonių kasa sieja sutartiniai santykiai.

Kaip ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra, 2022 metais Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su valstybės kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių skyrimu pacientams.

Tyrimo pradžioje buvo skelbta, kad dėl galimai neteisėtų veiksmų Valstybinė ligonių kasa galėjo patirti daugiau kaip 350 tūkst. eurų žalą. Šios aplinkybės buvo tikrinamos ikiteisminio tyrimo metu.

Tyrimo metu nustatyta, kad šeši gydytojai netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, todėl jiems buvo pareikšti įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo.

Bylų duomenimis, gydytojai, neįvertinę pacientų sveikatos būklės ir medicininio poreikio, nesant tam pagrindo, pacientams skyrė valstybės kompensuojamuosius sugeriamuosius gelio tvarsčius. Dalis receptų buvo išrašyti pacientams apie tai nežinant arba nesant medicininio tokių priemonių poreikio. Dėl šių veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta daugiau nei 330 tūkst. eurų turtinė žala.

Atsižvelgiant į tai, kad padaryta žala buvo atlyginta arba susitarta dėl jos atlyginimo, o gydytojai pripažino padarę nusikalstamas veikas ir gailėjosi, jų atžvilgiu procesai buvo nutraukti pagal laidavimą. Jiems paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuo 500 iki 1 tūkst. eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Taip pat buvo tiriami atvejai, susiję su galimu gydytojų kyšininkavimu.

Dviejų gydytojų atžvilgiu procesai buvo užbaigti teismo baudžiamaisiais įsakymais.

2023 metų gegužę vienoje byloje gydytoja pripažinta kalta dėl keturių kyšininkavimo epizodų. Teismas jai skyrė 5 tūkst. eurų baudą, o 140 eurų, gautų nusikalstamu būdu, buvo konfiskuota. Keturi ją papirkę pacientai, pripažinę kaltę ir gailėjęsi, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti pagal laidavimą.

2024 metų gruodį kitoje byloje šeimos gydytoja pripažinta kalta dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir aštuonių kyšininkavimo epizodų. Teismas jai skyrė galutinę 8 tūkst. eurų baudą, dviem metams atėmė teisę dirbti gydytoja, teikti sveikatos priežiūros paslaugas bei eiti pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Be to, iš jos išieškota 160 eurų, gautų nusikalstamu būdu. Šeši ją papirkę pacientai, pripažinę kaltę ir gailėjęsi, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti pagal laidavimą.

Toje pačioje byloje medicinos priemones platinusios įmonės darbuotojas pripažintas kaltu dėl papirkimo. Jam skirta 5 tūkst. eurų bauda.

Šiems ikiteisminiams tyrimams vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, juos atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą