„Taip, skaičius išaugo. 2021 metais turėjome vieną pradėtą ikiteisminį tyrimą, pernai pradėjome net septynis“, – šią savaitę žurnalistams sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Ji teigė nežinanti priežasčių, kodėl šių veikų padaugėjo.
„Pačių priežasčių nežinau. Kadangi mes gauname tokią informaciją, kuri duoda pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas“, – tvirtino pareigūnė.
Generalinės prokuratūros duomenimis, pernai dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, šnipinėjimo, teroristinių ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų iš viso buvo atliekama 17 ikiteisminių tyrimų. Iš jų – septyni dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
2022 metais dėl to pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, 2023 metais tokių tyrimų nepradėta, 2024 metais – pradėti du.
BNS rašė, kad praėjusių metų pabaigoje pagal minėtą straipsnį prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandinių balionų keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.
Šiemet tyrimo dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ėmėsi ir Klaipėdos apygardos prokuratūra. Jis pradėtas įvertinus viešojoje erdvėje fiksuojamus įrašus, kuriuose skelbiama dezinformacija apie vadinamąją Klaipėdos liaudies respubliką ir tariamą Klaipėdos bei jūrų uosto priklausymą Rusijai.
Baudžiamajame kodekse numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki septynerių metų už padėjimą kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią. Jeigu tai daroma pasinaudojant ekstremaliąja situacija, nepaprastąja padėtimi ar mobilizacija, už nusikaltimą gresia iki dešimties metų nelaisvės.
