Panevėžio apygardos prokuratūra praneša, kad bendrovės vadovas, kaip įtariama, suklastodavo dokumentus ir parduodavo ne savo įmonei priklausančius automobilius. Tokiu būdu jis galėjo apgaule įgyti vienai lizingo bendrovei priklausančius 532 tūkstančius litų.
Kitoje, šiuo metu nagrinėjamoje teisme su nusikaltimais nuosavybei ir finansų sistemai susijusioje baudžiamojoje byloje, du automobilių prekybos bendrovės vadovai kaltinami tokiu pat būdu – apgaulingai tvarkydami buhalterinę apskaitą ir suklastodami dokumentus už parduotus tariamai savus automobilius apgaule įgiję lizingo bendrovei priklausančius 415 tūkstančių 820 litų.
Šie du panevėžiečiai – bendrovės direktorius Š.M. ir komercijos direktorius T.T., prieš ketverius metus įsteigę automobilių prekybos įmonę, naudotus automobilius pirkdavo Vokietijoje ir parduodavo savo krašte. Lėšų automobiliams pirkti gaudavo iš lizingo bendrovės, nes neturėjo pakankamai savų pinigų. Tačiau prieš porą metų paaiškėjo, kad ne visi gauti pinigai už parduotus automobilius buvo pervesti lizingo bendrovėms – dalis pajamų buvo pasisavinta.
Dar vieną su nusikaltimais finansų sistemai susijusią baudžiamąją bylą nagrinėti teismui perdavė Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Danutė Baltrušaitytė.
Šioje byloje vienos automobilių prekyba besiverčiančios bendrovės direktorius – 37 metų panevėžietis A.S., kaip įtariama, apgaulingai tvarkęs apskaitą, panaudodavo suklastotus pardavimo dokumentus, kuriuose nurodydavo mažesnes gautas pajamas už parduotus automobilius. Buvo nustatyta, kad į bendrovės kasą nepateko iš prekybos automobiliais gautų 217 tūkstančių 810 litų.
Dėl neatliktos prievolės valstybei Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi 266 tūkstančių 618 litų civilinį ieškinį.
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnais pastarosiomis dienomis baigė tirti ir per savaitę perdavė nagrinėti teismui devynias baudžiamąsias bylas, susijusias su nusikaltimais nuosavybei ir finansų sistemai.
Prokurorų teigimu, šiuo metu ypač aktualios yra ekonominio pobūdžio baudžiamosios bylos –nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai tyrimas – svetimo turto pasisavinimas apgaule ir sukčiavimu, prievolės valstybei nevykdymas, todėl kartu su FNTT pareigūnais stengiamasi, kad tokios bylos kuo greičiau pasiektų teismą ir būtų atlyginti padaryti nuostoliai valstybei ir verslui.
Panevėžio apygardos prokuratūros skyrių prokurorai šiemet jau perdavė nagrinėti teismui 147 baudžiamąsias bylas – dviem bylomis daugiau, negu pernai per visus metus.
Įstatymas tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų.
