Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorų atlikto ikiteisminio tyrimo dėl Lietuvos gyventojų genocido šiame krašte duomenimis, tuomet Kirkų kaime gyvenęs B.B., 1950 metų rudenį pašauktas į karo tarnybą sovietinėje armijoje, vėliau buvo užverbuotas okupacinių struktūrų kontržvalgybos. Agentui „Gediminas“ buvo nurodyta sunaikinti ginkluoto pogrindžio „Bėdos“ būrio narį Praną Jurkėną, slapyvardžiu „Eimutis“. Buvo sukurta legenda apie jaunuolį, dezertyravusį iš armijos ir norintį įstoti į pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui kovotojų būrį, teigiama išplatintame pranešime.
1953 m. birželio 23 d. į pagalbą atvyko agentas-smogikas „Globus“ („Gaublys“), kurio asmenybės ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko. Liepos pirmosios naktį Jurgėnų kaime susitikimo su Pranu Jurkėnu metu tariamasis dezertyras davė sutikimą įstoti į partizanų būrį. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktas kaltinimas, kad po to, kai jie visi trys atėjo prie Kavarsko seniūnijos Garbėnų miške įrengto partizanų bunkerio, B.B.su agentu-smogiku „Globus“ iš turėtų ginklų Praną Jurkėną nušovė.
„Prokurorai, atiduodami teismui genocido baudžiamąsias bylas, siekia atstatyti istorinį teisingumą ir padėti išsaugoti tautos atmintį. Net ir po daugelio metų negali būti per vėlu atskleisti tokius nusikaltimus, kuriais sovietų okupacinės struktūros siekdavo fiziškai sunaikinti laisvės kovotojus, pasiryžusius ginti savo valstybės nepriklausomybę“, – teigia Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka.
Laisvės kovotojo žūties vietą Anykščių rajono Garbėnų miške ženklina dvimetrinis medinis kryžius su prie jo pritvirtinta metaline lentele su užrašu „Šioje vietoje bunkeryje žuvo Algimanto apygardos partizanas Pranas Jurkėnas „Eimutis“.
Šiuo metu Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama dar viena, Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Romualdo Valiulio pernai lapkričio mėnesį perduota, istorinį teisingumą siekianti atstatyti baudžiamoji byla, kurioje dėl vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antano Kraujelio žūties kaltinami keturi Lietuvos gyventojai – S. T., R. K., P. L. ir M. M. Šioje byloje kaltinamiesiems taip pat pareikšti įtarimai dėl Lietuvos gyventojų genocido vykdymo (Baudžiamojo kodekso 99
straipsnis).
Paskutinis Aukštaitijos partizanas Antanas Kraujelis po 17 persekiojimo ir siekimo susidoroti su juo metų, aptikus laisvės kovotojo slaptavietę vienoje sodyboje ir apsupus ją ginkluotiems okupacinių struktūrų operacijos dalyviams, 1965 metų pavasarį nusišovė.
Prokurorai šioje byloje nustatė dešimt asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu nulėmė Lietuvos partizano žūtį. Teismui perduoti keturi kaltinamieji, kadangi kiti šeši jau yra mirę. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų tapatybių kitų operacijoje dalyvavusių asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą
baudžiamąją bylą.
Ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos partizano Antano Kraujelio žūties kontroliavo Generalinės prokuratūros ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. Pasak kaltinamąjį aktą surašiusio Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Romualdo Valiulio, dėl užsitęsusių archyvinių dokumentų paieškų, ekspertizių, komplikuoto tarptautinės teisinės pagalbos prašymų vykdymo kai kuriose užsienio šalyse problemų šiai genocido baudžiamajai bylai ištirti prireikė beveik 11 metų.
1997 metais Lietuvos partizanui A. Kraujeliui suteiktas teisinis Kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais – vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 m. gegužės 19 d. jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
