Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prokuroras: Neringos Venckienės namai buvo šturmuoti teisėtai

Klonio gatvėje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Neringos Venckienės prašymas ištirti ar pareigūnai, įsibraudami į jos namus ir paimdami mergaitę, elgėsi teisėtai, buvo atmestas.
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aidas Giniotis priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal Neringos Venckienės pareiškimą dėl, jos nuomone, neteisėtų pareigūnų veiksmų šių metų gegužės 17 d. paimant mergaitę ir perduodant biologinei motinai. Taip buvo vykdomas praėjusių metų gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas.

Situaciją komentuoja nutarimą priėmęs prokuroras A.Giniotis.

– Kaip suprantu, jūs nusprendėte, kad pareigūnų veiksmai, vykdant visiems gerai  žinomą teismo sprendimą perduoti mergaitę motinai, buvo teisėti. Kuo remdamasis tai  konstatuojate?

– Norėčiau patikslinti nutarimo formuluotę, kuri skamba taip: „Ikiteisminį tyrimą  dėl piktnaudžiavimo nutraukti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar  baudžiamojo nusižengimo požymių“. Toks sprendimas priimtas, atlikus visus būtinus  įstatyme numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausus liudytojas bei  pareiškėją. Iš viso buvo apklausta daugiau kaip 20 liudytojų, t.y. visi teismo  sprendimo vykdyme dalyvavę pareigūnai: antstolė, policijos atstovai,  Vaiko teisių  apsaugos tarnybos specialistės, psichologės, taip pat mergaitės motina bei jos  advokatas. Taip pat buvo peržiūrėti vaiko paėmimo metu gegužės 17 d. daryti vaizdo  įrašai, atlikti kiti būtini veiksmai. Be to, vertinti ir tie duomenys, kuriuos teikė  aktyvūs asmenys, perdavimo liudininkai, nevyriausybinės organizacijos. Norėčiau  akcentuoti, kad šis tyrimas buvo atliekamas dėl  konkrečių pareigūnų, vykdžiusių  teismo sprendimą, iš globėjos perduodant mergaitę motinai, veiksmų. Mano žiniomis,  Kaune atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo, smurto ar kitų  tiesiogiai su name vykusiu perdavimu nesusijusių veiksmų.

– Negi visi jūsų apklausti liudytojai kaip vienas parodė, kad jokios prievartos  mergaitės atžvilgiu naudota nebuvo? Jūsų oponentai galėtų paprieštarauti, kad per  televiziją transliuotuose vaizdo įrašuose matyti, jog jėga visgi panaudota buvo. 

– Ir jie iš dalies būtų teisūs. Įstatymuose naudojama keletas skirtingų sąvokų,  kurios apibrėžia jėgos panaudojimą. Galiu pasakyti, jog, vykdydami teismo sprendimą  mergaitę perduoti motinai, ir antstolė, ir sprendimo vykdymą užtikrinti turėję  policijos pareigūnai vadovavosi įstatymuose numatyta vaikų perdavimo išieškotojui  tvarka. Tvarką reglamentuojančiame Civilinio proceso kodekso straipsnyje, be kita  ko, nurodoma, kad priverstinai perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis  sprendimui vykdyti. Kitaip tariant, įstatymas numato jėgos panaudojimą, reikalingą
kliūtims pašalinti, bet tuo pačiu draudžia naudoti prievartą, kaip smurtavimą,  nukreiptą prieš perdavime dalyvaujančius asmenis. Atlikus tyrimą negauta duomenų,  jog buvo peržengta jėgos panaudojimo, reikalingo kliūtims šalinti, riba. Reiktų  priminti,  jog dar kovo 23 d. buvo bandoma minėtą teismo sprendimą įvykdyti geranoriškai, bet dėl pasipriešinimo teismo sprendimo vykdymui, teko priimti  patvarkymą dėl priverstinio jo vykdymo, pašalinant tam trukdančias kliūtis.  Mergaitės atžvilgiu jėga iš teismo sprendimo vykdytojų pusės naudota tiek, kiek jos  reikėjo patraukiant ją nuo globėjos ir perduodant motinai, prieš tai globėją žodžiu  kelis kartus įspėjus geruoju vykdyti teismo sprendimą, t.y. geruoju perduoti  mergaitę motinai. Dar svarbu pažymėti ir tai, kas sudaro nusikaltimų, numatytų LR  baudžiamojo kodekso 228 ir 229 str., sudėtį. Šios nusikalstamos veikos atsiranda tik  tais atvejais, jeigu dėl valstybės pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų (ar  neveikimo) didelės žalos patyrė valstybė ar fizinis asmuo. Šio ikiteisminio tyrimo  metu surinktais duomenimis,  tokios žalos nei valstybei, nei asmenims padaryta  nebuvo. Todėl dėl visų čia išvardintų aplinkybių ikiteisminis tyrimas dėl galimo  valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo nutrauktas. Nutarimas per 20 dienų nuo nuorašo  gavimo gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min