E. Švenčionienė vėl prašė posėdį atidėti dėl jos sveikatos, tačiau teismas trečiadienį jai atsakė, jog posėdžio neatidės ir leido kaltinamajai dalyvauti nuotoliniu būdu.
SSRS nusikaltimų neigimu kaltinama E. Švenčionienė ir buvęs sovietinės organizacijos „Jedinstvo“ vadeiva V. Ivanovas. O kaltinimai padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą pateikti E. Švenčionienei ir K. Juraičiui.
Ši byla teisme nagrinėjama jau beveik trejus metus. Procesas užsitęsė dėl nuolatinių E. Švenčionienės ligų ir nesibaigiančių kaltinamųjų prašymų, kuriuos teismas privalo nagrinėti. Kiekviename posėdyje tekdavo iš naujo spręsti prašymus nušalinti prokurorą arba teisėją.
„Bylą gavome 2023 metų gruodžio 8 dieną. Visi posėdžiai buvo organizuojami laikantis procesinio reguliavimo, kad pertrauka tarp posėdžių nebūtų ilgesnė nei vienas mėnuo. Buvo intensyvus tvarkaraštis – kas dvi savaites, kas mėnesį. Procesas pradėjo strigti dėl kaltinamosios Erikos Švenčionienės ligų. Vienu metu pertrauka tęsėsi beveik pusę metų“, – BNS anksčiau sakė teisėjas Mindaugas Povilanskas.
Kaip BNS rašė anksčiau, nagrinėjant šią bylą teisme skambėjo kaltinamųjų pareiškimai, kad nebuvo Lietuvos okupacijos, žmones Sausio 13-ąją žudė ne sovietų kareiviai, o Loretos Asanavičiūtės tankas nepervažiavo.
E. Švenčionienė teisme pasakojo, kad su Povilu Masilioniu ir V. Ivanovu inicijavo „laidelę“ apie Sausio 13-ąją. Ji tvirtino nepadariusi jokio nusikaltimo, tik uždavusi jai rūpimus klausimus.
Bylos duomenimis, laidoje teigta, kad 1991 metų sausį žmones žudė ne sovietų kariai.
Kaip rašė BNS, Generalinė prokuratūra skelbė, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto ir vėliau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.
Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.
