Kaip rašoma Generalinės prokuratūros pranešime, nesutikdamas su tokia Vilniaus apygardos teismo š. m. lapkričio 14 d. priimta nutartimi, kurioje nurodyta pašalinti ,,esminius baudžiamojo proceso pažeidimus“, kitaip tariant – pateikti duomenis, kad kaltinamųjų akų nuorašai įteikti Rusijos Federacijoje gyvenantiems ir šios valstybės pilietybę turintiems kaltinamiesiems, prokuroras priėmė sprendimą ją skųsti.
Šioje istorinės reikšmės byloje dėl 1991 m. Lietuvoje įvykdytų karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmogiškumui atskleista 16 Lietuvos Respublikos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų. Nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 asmenys, dauguma jų – Lietuvos Respublikos piliečiai.
Tyrimo metu ne kartą buvo kreiptasi į Rusijos Federacijos generalinę prokuratūrą, tačiau vienintelis 2012 m. gautas atsakymas tik patvirtino, kad šioje byloje neketinama bendradarbiauti ir vykdyti teisinės pagalbos prašymus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais, neturint galimybių įteikti ar išsiųsti kaltinamųjų aktų tiesiogiai patiems kaltinamiesiems, kurie daugelį metų slapstosi nuo Lietuvos teisėsaugos, visi privalomi dokumentų nuorašai bei jų vertimai š. m. rugpjūčio 6 d. buvo išsiųsti Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai, taip pat pateikti ir kaltinamųjų B.Makutynovičiaus ir V. Razvodovo gynėjams. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus toks veiksmas prilyginamas kaltinamojo akto išsiuntimui kaltinamajam.
Primintina, kad aktualios Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos įsigaliojo 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. kovo 31 d. Jos numato, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimus gali būti užbaigtas įtariamajam nedalyvaujant procese. Nesant šios galimybės, baudžiamosios atsakomybės taikymas užsienio valstybėse besislapstantiems asmenims, kurie įtariami bei kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, taptų išvis neįmanomas ne tik šioje byloje.
