Kaip informuoja Panevėžio apygardos prokuratūra, valstybinį kaltinimą nagrinėjant šią 17 tomų bylą teisme palaikęs Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas teigia, kad nuteistoji – vieno banko klientų aptarnavimo ekspertė buvo kaltinama iš savanaudiškų paskatų ir apgaule pasisavinusi jai patikėtą didelės vertės – 188 tūkstančių 712 litų svetimą turtą.
Šioje byloje buvo atskleistas teisėsaugininkams žinomas grobstymo mechanizmas, kuriuo pasinaudodama buvusi banko darbuotoja pasisavindavo pinigus iš svetimų sąskaitų. Kai klientas, atėjęs į banką, pasidomėdavo sąskaita arba pareikalaudavo pinigų, svetimą turtą grobstanti darbuotoja išmokėdavo klientui pinigus, tik ne iš jo, bet iš kitų sąskaitų.
Buvusi bankininkė pagal klientų aptarnavimo eksperto ir programuotojo pareiginius nuostatus buvo atsakinga už terminuotų depozitų sutarčių nacionaline ir užsienio valiuta sudarymą ir pasirašymą, banko skyriaus klientų sąskaitų atidarymą, atsiskaitymų visomis mokėjimo formomis atlikimą ir kontrolę, programuotojo funkcijų vykdymą ir duomenų įvedimo vykdymą ir atlikimą.
Taip pat pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartis buvo įsipareigojusi pilnai atsakyti už jai patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą. Tačiau banko darbuotoja, klastodama dokumentus ir duomenis, neteisėtai pakeisdavo kompiuterinę informaciją, jų pagrindu atlikdavo neteisėtas pinigines operacijas ir tokiu būdu pasisavindavo jai žmonių ir banko patikėtus pinigus, t. y. banko klientų atneštus pinigus terminuotų indėlių sutarčių sudarymui ji pasiimdavo sau, iš indėlininkų sąskaitų pervesdavo į savo, tėvų ar kaimynų sąskaitas. Klientai nuostolio nepatyrė, nes bankas sugražino iš indėlininkų sąskaitų pasisavintus pinigus.
Šios bylos ikiteisminį tyrimą kontroliavo, organizavo ir jam vadovavo iš anykštiečių kolegų perėmę Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorai, jį atliko Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai.
Įstatymas tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, numato baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, už didelės vertės turto pasisavinimą – iki dešimties metų, tačiau Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatos numato galimybę skirti ir švelnesnę bausmę, jeigu yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar kiti motyvai.
