Šią baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo finansų sistemai Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas pernai lapkričio 25 d. perdavė Panevėžio apygardos teismui, kuris paskyrė ją nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pradėti ją nagrinėti, teigiama pranešime spaudai.
Prokurorų teigimu, pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas bylą galima perduoti prokurorui tik tuo atveju, jei kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant įstatymo numatytų reikalavimų, arba paties prokuroro prašymu. Šiuo atveju tokių pažeidimų nebuvo. Kėdainių rajono apylinkės teismas buvo klaidingai nurodęs, kad kaltinamojo gynėjas apie ikiteisminio tyrimo šioje byloje pabaigimą ir galimybę susipažinti su bylos medžiaga buvo informuotas netinkamai: tą paneigia bylos protokolai ir kiti duomenys.
Baudžiamojo proceso įstatymai nurodo, kad visi proceso dalyviai taip pat turi teisę susipažinti ne tik su papildoma po kaltinamojo akto surašymo teisme gauta medžiaga, bet ir per teisėjo nustatytą terminą – ir su kita bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas. Pateikti teismui prašymus dėl naujų liudytojų, ekspertų apklausų ir kitų įrodymų išreikalavimo galima net iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, jei tai netrukdo bylą nagrinėti teisme.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A.K. įtariamas galimai nuslėpęs už teisinę pagalbą gautų daugiau kaip 17 tūkstančių litų pajamų. Advokato klientai, pasirašydami įvairius atstovavimo dokumentus, pasirašydavo ir sutikimą, kad atstovavimo sutartis nutraukiama, o advokatas su klientu atsiskaitė ir pinigus sugrąžino. Tokiu būdu aštuoniolika advokato klientų pasirašė dokumentus, kuriuose melagingai tvirtinama, kad advokatas pinigus jiems grąžino. Per dvejus metus į buhalterinę apskaitą galėjo nepatekti klientų sumokėti 21 tūkstantis 130 litų.
Panevėžio apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas teigia, kad padarytose nusikalstamose veikose nustatyti požymiai nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso straipsnyje dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Pasak prokuroro, dėl apgaulingai tvarkytos kontoros buhalterinės apskaitos iš dalies nebuvo galima nustatyta advokato veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavo, organizavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorai, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai. Įstatymas tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai arba iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, numato baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų.
