Sekite 15min Google
Puolė kaip žvėrys
Gatve bėgę medžiokliniai šunys apkandžiojo vieną iš moterų vestų šunų ir kelis kartus įkando vienai iš moterų į koją.
„Pamatėme, kad atbėga du dideli šunys. Mes savo šunis vedėmės už pavadėlių. Draugė mažesnį šunį paėmė ant rankų, aš savo prisitraukiau artyn ir bandėm trauktis. Tačiau šunys puolė kaip sužvėrėję, kando mano šuniui, kando į draugės koją. Bandėme gintis, klykėme ir šaukėme, kiek tik išgalėjome, niekas nepadėjo. Tie šunys puolė kaip sužvėrėję. Jei nebūtų pasirodęs jų šeimininkas, jie turbūt mus būtų sudraskę“, – siaubo neslėpė jurbarkietė.
Sužalojo smarkiai
Moteriai šunys į šlaunį įkando dukart. Koja sutino, pamėlynavo, dėl patirtos traumos skauda kelį ir nugarą. Dėl patirtų sužalojimų jurbarkietė kreipėsi į medikus.
„Šiuo metu leidžiama skiepų serija nuo pasiutligės ir stabligės. Panašu, kad yra patempti kelio raiščiai, visa šlaunis mėlyna, sunku paeiti. Taip pat dėl traumos labai skauda nugarą. Apie patirtus išgyvenimus apskritai net nekalbu – tai buvo visiškas siaubas“, – sakė moteris.
Nukentėjusi jurbarkietė kreipėsi ir į policiją, kuri šiuo metu atlieka tyrimą ir vertina aplinkybes.
Baudos ir konfiskacija
Pasak Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Ievos Petrulevičienės, gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų augintiniai nekeltų pavojaus aplinkiniams žmonėms, kitiems gyvūnams ar turtui. Šią pareigą numato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Jurbarko rajono savivaldybėje taip pat galioja gyvūnų laikymo taisyklės, reglamentuojančios gyvūnų laikytojų pareigas ir gyvūnų priežiūros reikalavimus.
Už gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje nustatyta, kad už pažeidimą, dėl kurio padaryta žalos asmens sveikatai ar turtui, gali būti skiriama nuo 150 iki 300 eurų bauda, o už pakartotinį tokio pobūdžio pažeidimą – nuo 300 iki 550 eurų bauda. Įstatyme numatytais atvejais gali būti sprendžiamas ir gyvūno konfiskavimo klausimas.
Gyvūno savininkui taip pat gali kilti civilinė atsakomybė už padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Sunkesniais atvejais, nustačius nusikalstamos veikos požymius, gali būti sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas. Kiekvienu atveju atsakomybė vertinama individualiai, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, nustatytus pažeidimus ir jų padarinius.
Susidūrus su agresyviai besielgiančiu šunimi, svarbiausia stengtis išlikti ramiems, vengti staigių judesių, nebėgti ir neprovokuoti gyvūno. Esant galimybei, reikėtų išlaikyti saugų atstumą, lėtai atsitraukti, o nuo puolančio šuns prisidengti turimu daiktu, pavyzdžiui, rankine ar kuprine. Jeigu kyla tiesioginis pavojus žmogaus sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Šuniui įkandus ar kitaip sužalojus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
„Nukentėjusiuosius raginame apie tokius įvykius pranešti policijai, net jeigu iš karto po incidento nebuvo kreiptasi pagalbos. Pranešimas leidžia užfiksuoti įvykio aplinkybes, nustatyti atsakingus asmenis ir įvertinti galimus teisės aktų pažeidimus“, – sakė I. Petrulevičienė.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki spalio 13 d. policijos registruojamų įvykių registre Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje užregistruota 10 pranešimų, susijusių su šunų užpuolimais. Aštuoniais atvejais pranešta apie šunų įkandimus žmonėms, vienu atveju šuo užpuolė kitą šunį, dar vienu – danielius. Dėl 3 įvykių pradėtos administracinių nusižengimų teisenos, ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti.
Policija primena, kad atsakinga gyvūnų priežiūra yra svarbiausia tokių nelaimių prevencijos priemonė. Gyvūnų laikytojai turi pasirūpinti, kad jų augintiniai negalėtų nekontroliuojami patekti į viešąsias erdves ir kelti grėsmės aplinkiniams.
Vis dėlto ši statistika apima tik policijai žinomus ir užregistruotus įvykius, todėl nebūtinai atspindi visus gyventojų patiriamus incidentus, susijusius su gyvūnais. Tai rodo ir žmonių komentarai socialiniuose tinkluose.
Spalio 11 d. „Šviesa“ savo „Facebook“ paskyroje paskelbė palaido dobermano nuotrauką. Šuo lakstė toje pačioje vietoje, kur kitą dieną buvo užpultos moterys. Tai – didelis ir žmogų smarkiai sužaloti galintis šuo. Netrukus su redakcija susisiekė keletas Smukučių gyventojų, žmonės guodėsi, kad šuo palaidas laksto ne pirmą kartą ir toli gražu ne visada yra draugiškas.
„Mano vaikai negali važiuoti žvejoti, aš pati bijau eiti pasivaikščioti. Tas šuo nuolat laksto palaidas, jį tiesiog šeimininkai paleidžia pasilakstyti. Neįsivaizduoju, kas turi dėtis tokių žmonių galvose. Juk šuo gali smarkiai sužaloti tiek vaikus, tiek suaugusius, čia gi ne koks pudelis“, – tokie ir panašūs komentarai pasiekė redakciją.
Redakcija susisiekė su Jurbarko miesto seniūnu Romualdu Kuru. Būtent seniūnija yra atsakinga už bešeimininkių ar palaidų gyvūnų kontrolę.
„Mes neturime galimybės pastebėti kiekvieno pabėgusio šuns. Todėl prašyčiau gyventojų apie tokius atvejus pranešti, o tuomet mes jau kviečiame įmonę, kuri tokius gyvūnus gaudo. Apie atvejus taip pat pranešama ir policijai. Tačiau gyventojai pirmiausia mus turi informuoti“, – sakė R.Kuras.
Puolė vaiką
Kokį pavojų gali kelti palaidi šunys, rodo ir plačiai nuskambėjusi istorija, kai 2025-ųjų vasarį ant karjero ledo vidutinio dydžio šuo užpuolė trimetį.
Gyvūnas iš pradžių pribėgo prie su vaikais pramogavusios šeimos, vėliau apsisuko ir nubėgo tolyn. Tačiau netrukus grįžo ir puolė patį mažiausią. Trijų metų berniukui sužalotas veidas, įkasta į kitas kūno vietas. Jam prireikė chirurgų pagalbos, laukė ilgas gydymas.
