Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, ją nutraukė, nes sostinės gyventojo P. A. D. veikoje nenustatė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 45 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.Tačiau protokolą surašiusi tarnyba ginklų nesudėjo – teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Ši teismo nutartis – neskundžiama, rašoma teismo pranešime spaudai.
Bene garsiausia Vilniuje tvora tįso Tarandėje, sostinės šiaurės vakarų pakraštyje. Tačiau ta, dėl kurios pernai rudenį įsiplieskė teisinis ginčas tarp NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareigūnų ir sutuoktinių D. D. ir P. A. D., stovi vakarinėje miesto dalyje, Lazdynėliuose.Šios tarnybos specialistas, patikrinęs prieš porą metų vilniečių įsigytą namų valdą Pažagiškių gatvėje, konstatavo „nustatytą valstybinės žemės užėmimo faktą“. Pareigūnas aiškino tvoros vietą nustatęs GPS aparatu, o gautus duomenis sulyginęs su įregistruotomis žemės sklypo ribomis, t. y. su duomenimis, esančiais Nekilnojamojo turto registre (NTR). Nustatyta, kad vakarinėje privataus sklypo dalyje tvora aptverta apie 16 kv. m valstybinės žemės.
Šį faktą pareigūnai traktavo kaip savavališką valstybinės žemės užėmimą. Šiemet balandžio 11 d. P. A. D.buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 str. 1 d. Už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą įstatyme numatyta bauda nuo 1 000 iki 2 000 litų.
P. A. D. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 1993 m. statytą namą įsigijęs prieš porą metų.Tuomet sklypą apžiūrėjęs inspektorius patvirtino, kad namas stovi„reikalingose ribose“.P. A. D. nuomone, tuometiniai namų valdos savininkai stengėsi pastatyti tvorą kaip įmanoma tiksliau, kiek leido tuometinės technologijos, neperžengdami nustatytų ribų. Pareigūnų atskleistas neatitikimas – apie 30 cm. Prieš dvejus metus pasikeitus valdos savininkams, tvora jau stovėjusi, jos vieta keičiama nebuvo.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, byloje pasigedo tyčios, kuri būtina ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtyje. Tačiau akivaizdu, kad įsigydamas žemės sklypą su namu Lazdynėliuose P. A. D. sandorį įformino įstatymų nustatyta tvarka, įregistravo NTR. Iš bylos matyti, kad tvora sklype stovi ten, kur prieš 19 metų ir stovėjo.
Todėl, P. A. D.veikoje nesant ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, šiemet birželio 22 d. teismas šiam vilniečiui administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Tokį nutarimą NŽT apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 21 d. neskundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą, o apeliacinio skundo – netenkino.
Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka abejonių, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadinasi, asmens kaltė privalo būti įrodyta. „Pagal formuojamą teismų praktiką taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas“, – pabrėžiama teisėjo Artūro Pažarskio priimtoje nutartyje.
Padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino joje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas nerado pagrindo jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Ši nutartis – neskundžiama. Tačiau ateinantį pirmadienį Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjamas dar vienas NŽT apeliacinis skundas, susijęs su ta pačia tvora Lazdynėliuose. Tarnyba siekia nubausti ir P. A. D. sutuoktinę D. D., nes namų valda Pažagiškių gatvėje – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tas pats pirmosios instancijos teismas šių metų liepos 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą D. D. nutraukė.
