Lietuvos apeliacinis teismas panaikino ankstesnį Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo A.Šimaitienė ir buvusi jos posėdžių sekretorė Jolanta Rutkauskienė pripažintos kaltomis dėl dokumento klastojimo (o A.Šimaitienė - ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba), tačiau byla dėl senaties nutraukta. Vakar Kauno apygardos teismas vėl sugrįžo prie jos.
Praeities šleifas
Dabar A.Šimaitienės ir J.Rutkauskienės likimas patikėtas naujai šio teismo teisėjų kolegijai. Ji iš naujo teisė ir eksparlamentarą Algirdą Petrusevičių bei paliko galioti ankstesnį kolegų nuosprendį.
A.Šimaitienę tebegina buvęs premjero Gedimino Kirkilo visuomeninis patarėjas Remigijus Merkevičius. Vakar jis bergždžiai prašė teismo grąžinti Vilniaus apygardos prokuratūrai šios bylos kaltinamąjį aktą. Baksnota pirštu į neva teisinį prokurorų neraštingumą, nors anksčiau kaltinimą šioje byloje palaikiusiam Giedriui Danėliui paaukštintos pareigos - jis paskirtas vadovauti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.
Panaikindamas ankstesnį nuosprendį Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad jį priėmė šališka teisėjų kolegija. Jai vadovavusios Reginos Cemnolonskienės nušalinimo reikalavo A.Šimaitienė. R.Cemnolonskienė pareiškė, jog tai ją įžeidė, todėl nuo bylos nagrinėjimo nusišalino. Tačiau jos viršininkas nusprendė, kad nusišalinimas nepagrįstas, ir pavedė R.Cemnolonskienei toliau narplioti bylą.
Dvigubi standartai?
Paskelbus nuosprendį A.Šimaitienės ir R.Cemnolonskienės konfliktas įgavo kitą formą. A.Šimaitienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad ją teisusi kolegė suklastojo bylos protokolą. Turėtas galvoje gandais apaugęs sprendimas atidėti nuosprendžio skelbimą, nors jau buvo išnaudotas įstatymų leidžiamas terminas. Neva sugedo teismo kompiuterinė sistema. Apie tai pranešė posėdžio sekretorė, nors protokole, kurį pasirašė R.Cemnolonskienė, teigiama, jog tai padarė ji pati.
Prokurorai jau tris kartus atmetė šį A.Šimaitienės prašymą - R.Cemnolonskienė neturėjo jokių tyčinių tikslų. Teismas du kartus šiuos prokurorų nutarimus panaikino.
„Aš taip pat neturėjau jokių nusikalstamų tikslų. Jeigu mano pasirašytame protokole yra techninių klaidų, vadinasi, jos atsirado tik dėl per didelio darbo krūvio“, - linkusi įrodinėti A.Šimaitienė.
Nepelnytas bumerangas?
Ši istorija prasidėjo 2002-ųjų vasarą, kai A.Šimaitienė leido senyvai vilnietei lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą Šnipiškėse. Ši civilinė byla atsidūrė Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratyje tik 2005-aisiais. Tuomet minėtas butas ir dar du tame pačiame name buvę būstai sudegė. Nusitaikyta į žemės, ant kurios stovėjo pastatas, dalybas. Oficiali Vilniaus savivaldybės, kurios Šnipiškių seniūnija, remdamasi teismo sprendimu, pardavė minėtą butą, pozicija - teismas priėmė sprendimą nedalyvaujant savivaldybės atstovui. Posėdžio protokole jis įrašytas.
Vakar nuspręsta patenkinti A.Šimaitienės prašymą, kad pakartotinai būtų apklausti parodymus davę liudytojai. Buvusi teisėja - beveik 3 metai tarp dangaus ir žemės. Ji neturi nei darbo, nei jokių socialinių garantijų. Susirgusi negauna nedarbingumo pašalpos. Dekretinių atostogų buvo išleista tik tada, kai kreipėsi pagalbos į teismą. Tačiau „Sodra“ jai ir toliau nieko nemoka. Gimus kūdikiui moteris gavo tik vienkartinę pašalpą. Ir tai - pati didžiausia šio nesibaigiančio teismų maratono pamoka, kurią savo kailiu patyrė 15 metų teisėjos stažą turinti A.Šimaitienė.
