Internete egzistuojant „Nigerijos princo“ apgaulėms, su laiku atsirado ir sukčių mulkinimo užsiėmimas – „scambaitinimas“.
„Scambaitinimas“ – tai internetinių sukčių demaskavimas, kuomet demaskuotojas apsimeta auka. Jis apsimeta, kad vykdo visus sukčių nurodymus. Dažniausiai demaskuotojas žengia pirmą žingsnį atsakydamas į internetinio sukčiaus laišką, gautą į el. pašto „šlamšto“ dėžutę.
„Scambaiteriai“ neretai paįvairina savo žaidimą susigalvodami tam tikrus personažus. Tie personažai susirašinėja su sukčiais ir imituoja situacijas, kuriose jie neva vis bando sukčiams parankiais būdais išsiųsti pinigus, bet to nepadaro.
„Scambaiterių“ galutinis tikslas – iššvaistyti kuo daugiau sukčių laiko ir finansinių išteklių, kad apgavikai nepakenktų potencialioms aukoms. „Scambaiteriai“ mulkina sukčius net tik susirašinėjimais el. paštu, bet ir vadinamaisiais „safariais“.
Pagal „scambaiterių“ žargoną, tai yra internetinių sukčių mulkinimo būdas juos išsiunčiant į ilgas keliones, kad būtų iššvaistyta jų energija, laikas ir finansiniai ištekliai.
Tų kelionių metu siekiama gauti vadinamuosius „trofėjus“ – fizinių vietų, kelionės bilietų nuotraukų, kurios yra įrodymas, kad apgavikas išvyko į kelionę susitikti su tariama auka iš kurios tikisi gauti pinigų. Ir kad tai kelionei skyrė asmeninių išlaidų. Kartais bandoma išgauti ir nuotraukų, su juokingais užrašais.
Lietuva, krepšinis ir varškė
Internetinių sukčių mulkinimu prieš daugiau nei aštuonerius metus užsiėmė dabartinio Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus komunikacijos patarėjas Karolis Žukauskas. Su sukčiais iš Nigerijos jis susidūrė norėdamas parduoti savo skaitmeninį fotoaparatą.
Greitai supratęs, kad turi reikalą su internetiniais sukčiais, lietuvis nusprendė juos apmulkinti. K.Žukausko žaidimas su Nigerijos sukčiais truko kiek daugiau nei dvi savaites.
Tačiau, kaip teigė K.Žukauskas savo tinklaraštyje, dėl rezultato – „trofėjaus“ – buvo verta pasistengti. Jam pavyko įtikinti sukčius nusifotografuoti su plakatu, kurio užrašas buvo „Lietuva, krepšinis ir varškė“.
Tuo tarpu rinkodaros srityje dirbantis amerikietis Benas Tayloras iš Jutos valstijos – idealus pavyzdys, kaip mulkinant internetinius apgavikus iš Vakarų Afrikos šalių galima ne tik informuoti, šviesti ir įdomiu turiniu pritraukti savo auditoriją, bet ir suteikti galimybę Vakarų Afrikos apgavikams mesti sukčiavimo avantiūrą ir pereiti prie sąžiningo uždarbiavimo.
B.Taylorui priklauso kanalas „YouTube“ platformoje turi beveik 200 tūkst. prenumeratorių.
Daugiausiai peržiūrų jo kanale sulaukia įrašai internetinio sukčiavimo tema.
Kaip 15min teigė B.Tayloras, internetinės apgaulės patinka jo žiūrovams.
„Bandžiau plėstis kurdamas kitokį turinį, bet mažai kas žiūrėdavo tuos vaizdo įrašus“, – pasakojo jis.
Pasak jo, tai niša, kuri žmonėms patinka.
Internetinės apgaulės – įdomios žmonėms
B.Tayloro „YouTube“ kanale daugiausiai peržiūrų turi įrašas „I worked for a Nigerian Scam“ (aš dirbau Nigerijos sukčiams – lietuvių k.).
„Scambaiterio“ nuomone, šis įrašas populiariausias, nes žmonės viena ausimi yra girdėję kažką apie internetines apgaules ir jiems smalsu sužinoti apie jas daugiau.
„Žmonės nori žinoti, kas yra kalti dėl internetinių apgaulių“, – aiškino jis.
Pasak B.Tayloro, visuomenei visuomet įdomu pamatyti žmogų, kuris gali pakelti uždangą ir parodyti, kas dedasi iš tikrųjų.
„Prieš pradėdamas kurti savo „YouTube“ kanalą, aš girdėjau apie šias apgaules, tačiau niekada nesupratau kaip jos įvyksta“, – dėstė B.Tayloras.
Dabar garsus sukčių gaudytojas sako pats anksčiau žinojęs tik tiek, kad žmonės gauna netikrus piniginius čekius. Tik jis niekada nesuprato, kaip Nigerijos sukčiai sugeba išsiųsti čekius į JAV. Todėl pats tapdamas „scambaiteriu“ norėjo įsifiltruoti, pašnipinėti, o paskui informuoti visuomenę.
Kaip sukčius tapo fotografu
B.Tayloro kanale yra dvidešimt keturių dalių istorija apie internetinį sukčių Joelą iš Liberijos, kuri pavadinta „Lie-beria?“.
Siekdamas apgauti Joelas parašė B.Taylorui per feisbuką. Tačiau tiek B.Tayloras, tiek Joelas negalėjo tikėtis, kad jų istorija išaugs į humanitarinę pagalbą Joelo vietos bendruomenei ir partnerystę versle.
Kitaip nei K.Žukauskas, kuris pardavinėjo skaitmeninę kamerą, B.Tayloras, už savo pinigus tokią nupirko ir išsiuntė Joelui. Su gauta kamera šis turėjo nufotografuoti Liberijos kasdienybę.
B.Tayloras susitarė su Joelu, kad jeigu nuotraukos jam patiks, už jas bus sumokėta.
Iš pradžių nuotraukos buvo blogos, tačiau vėliau Joelas padedamas B.Tayloro sugebėjo savo fotografavimo įgūdžius patobulinti. Nuotraukos tapo geresnės.
Tada B.Tayloras sugalvojo idėją kaip galima būtų užsidirbti iš nuotraukų ir suteikti Liberijai humanitarinę pagalbą.
Joelo nuotraukos virto nuotraukų albumu „By d Grace of God“. Abipusiu susitarimu, pelnas už parduodamus albumus buvo investuotas atgal į Liberijos bendruomenę.
„Aš džiaugiausi, kad Joelas gavo darbą ir pagaliau pradėjo savarankiškai užsidirbti. Manau, kad pagalba kitiems žmonėms iš Liberijos ar Nigerijos gali parodyti, kad net ir beviltiškoje situacijoje galima užsidirbti neapgaudinėjant kitų“, – 15min pasakojo B.Tayloras.
Neilgai trukus, B.Tayloras leidosi į kelias paras trukusią kelionę į Liberiją ir ten susitiko su Joelu. taip pat Amerikos ambasadoje Liberijoje jauniems vietos verslininkams skaitė paskaitą apie verslą ir vertės kūrimą.
Aš džiaugiausi, kad Joelas gavo darbą ir pagaliau pradėjo savarankiškai užsidirbti.
Daugiausia klaustukų – NT apgaulės schemose
B.Tayloras pasakojo, kad sudėtingiausios internetinės apgavystės pastaruoju metu susijusios su nekilnojamuoju turtu.
„Aš anksčiau nežinojau apie nekilnojamojo turto apgavystes. Kaip yra lengva sukčiams pavogti iš žmonių pirmąją įmoką už namą, kurį ruošiamasi pirkti“, – dėstė jis.
Žmonės neteko milijonų dolerių, visų savo gyvenimo santaupų.
B.Tayloras pasakojo, kad jam teko susidurti su internetiniu sukčiumi, kuris prisistatė Hektoru. Šis jam papasakojo, kaip sukčiaujama nekilnojamojo turto rinkoje.
„Internetiniai apgavikai įsilaužia į nekilnojamojo turto arba paskolos išdavimo profesionalų elektroninio pašto dėžutes. Tada jie išsiunčia aukoms netikras pervedimo instrukcijas“, – aiškino B.Tayloras.
Pasak jo, ši apgaulė ne tik ir sudėtinga, bet ir – pavojingiausia šiuo metu.
„Ji vis labiau plinta ir daug žmonių JAV ant jos pasimauna. Žmonės neteko milijonų dolerių, visų savo gyvenimo santaupų“ – nerimavo jis.
Artimiausiu metu B.Tayloras ketina parengti vaizdo įrašų, kuriuose atskleis tokio pobūdžio sukčiavimo schemas.
Pinigų mulais tampa eiliniai piliečiai
Pasak amerikiečio „scambaiterio“, policija nėra pakankamai informuota apie internetinį sukčiavimą, nors jo aukomis tampa vis daugiau žmonių visame pasaulyje.
Studentai, vienišos mamos, neįgalieji – tai sukčių taikiniai, nes juos visus vienija beviltiškas noras užsidirbti.
„Nieko nesuvokdami jie tampa internetinių sukčių pinigų mulais“, – pasakojo jis.
Pinigų mulai – žmonės, kurie nieko nenutuokdami įsidarbina internetinių sukčių bendrininkais, padeda persiųsti netikrus pinigų čekius internetinių sukčių aukoms.
Nieko nesuvokdami jie tampa internetinių sukčių pinigų mulais.
Tokių „darbuotojų“ sukčiai ieško ne tik feisbuke, bet ir darbo skelbimais, kuriuose siūlo viliojantį atlygį už bet kokį smulkų darbą.
Aukos, kurios gauna netikrą piniginį čekį, taip pat iš sukčių gauna ir nurodymus nueiti į banką ir išsigryninti minėtą čekį. Pinigų čekių klastotės atrodo kaip tikros ir JAV bankai jas priima.
Auka gauna išgrynintą pinigų sumą. Tada, pagal apgaviko nurodymus, turi pervesti dalį pinigų sumos į apgaviko banko sąskaitą.
Tačiau, kai piniginis čekis patikrinamas ir paaiškėja klastojimo faktas ne apgavikas, o auka tampa įpareigota grąžinti visą sumą, kuri buvo išgryninta banke.
Sukčiai – tik žmonės, norintys užsidirbti
Pasak „Better Business Bureau“ ataskaitos, apgavikai įdarbina nieko nenutuokiančius asmenis, nes jie žino, kad tyrėjai visada bandys ieškoti iš kur atėjo pinigai, tačiau esant tarpininkams – pinigų mulams – paieškos procesas pasidaro sudėtingesnis.
Aš galvoju, kad sukčių siuntimas į keliones, vadinamuosius „safarius“, yra smagus užsiėmimas.
B.Tayloras sulaukia prašymų kurti reportažus apie kitas apgaules, bet jis nesąs nei profesionalas, nei ekspertas – labiau rūpinasi visuomenės informavimu apie apgavystes.
„Aš sulaukiu daug laiškų iš žmonių, kuriuose jie prašo, kad padaryčiau tyrimą apie instagramo, SMS žinučių ar internetinių pažinčių apgaules“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad specialiai sukčių neieško.
B.Tayloras nenori, kad turinys, kurį jis kuria savo „YouTube“ kanalui, būtų tik darkymasis iš internetinių sukčių.
„Aš galvoju, kad sukčių siuntimas į keliones, vadinamuosius „safarius“, yra smagus užsiėmimas“, – aiškino B. Tayloras, tačiau pridūrė, kad sukčiai – tik žmonės, norintys užsidirbti, todėl jeigu galės ne tik juos mulkinti, o ir padėti, būtinai taip ir padarysiąs.
