39 metų Algirdas Geležius, Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas dėl žiaurios dvigubos žmogžudystės, vis dar viliasi įrodyti savo nekaltumą.
Šiuo metu besislapstantis buvęs Kalvarijos politikas elektroniniu laišku kreipėsi į visus Lietuvos Seimo narius, prašydamas patarti jam, ką daryti.
Naujienų portalas 15min.lt, iki šiol nuosekliai nušvietęs A.Geležiaus teismų procesus, publikuoja nuteistojo laišką parlamentarams.
„Šio nusikaltimo TIKRAI nepadariau“
Aš, Algirdas Geležius, kreipiuosi į Jus, kaip tautos išrinktuosius, sprendžiančius visiems Lietuvos piliečiams rūpimus klausimus. Tikiuosi būti išgirstas ir suprastas. Esu priverstas ignoruoti Lietuvos, kaip teisinės valstybės priimtą teismo nuosprendį, nes esu neteisingai nuteistas.
Važiuodamas į komandiruotę į Rusiją, 2012 m. lapkričio 29 d., sužinojau, kad esu nuteistas keturiolikai metų už dvigubą R.Akelio ir Z.Valinčiaus žmogžudystę, nuo kurios padarymo jau praėję daugiau kaip devyniolika metų ir 2 metus kalėjimo už kyšį esant kalėjime, subendrintai paliekant 14 metų.
Pirmos instancijos Kauno apygardos teismo buvau išteisintas dėl to, kad nėra įrodymų, jog dalyvavau nusikaltime.
Prokuratūra apskundė šią nutartį Apeliaciniam teismui. Apeliacinis teismas išteisino mane teigdamas, jog nėra įrodymų iš viso esant nusikaltimui, kadangi nužudytųjų kūnai iki šiol nėra rasti.
Liudytojas apšmeižė mane teigdamas, jog matė, kaip aš žiauriai nužudžiau du žmones.
Gedimino Stankevičiaus liudijimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu jam esant įtariamuoju, iš pradžių nebuvo vertinami kaip teisingi ir buvo net suabejota jo psichine būkle. To liudijimo metu jis apšmeižė mane teigdamas, jog matė, kaip aš žiauriai nužudžiau du žmones. Teismas apklausinėjo G.Stankevičių tris kartus. Jo liudijimai apie ginklus nesutapo su byloje teigtais įrodymais. Visų teismo posėdžių metų, G.Stankevičius savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu (jam dar esant įtariamuoju), išsigynė. Jis teigė, kad jį taip liudyti privertė tyrimą atliekantys pareigūnai mainais už paleidimą į laisvę (teismas jam buvo skyręs tris mėnesius suėmimo, tačiau buvo paleistas po savaitės, kai atliko policijos užduotį).
Šį išteisinamąjį nuosprendį Generalinė prokuratūra taip pat apskundė Aukščiausiam teismui. Aukščiausiojo teismo teisėjui Vytautui Greičiui būtent šis G. Stankevičiaus liudijimas (kai aš buvau neteisingai apkaltintas) pasirodė pagrindinis įrodymas (įprastai Aukščiausias Teismas iš viso neatlieka įrodymų vertinimo, nes net nekviečia liudininkų į apklausą). Ir taip jo vadovaujama kolegija pasirašė nutartį, kuri praktiškai nurodė Apeliaciniam teismui mane nuteisti.
Apeliacinio teismo kolegija, vadovaujama R.Gaudutienės, atliko naują įrodymų tyrimą, paviešino parodymus duotus teismo posėdžių metu. Nors nebuvo nei vieno mane kaltinančio liudijimo, tačiau nuosprendis buvo apkaltinamasis.
Esu nuteistas pagal vieno žmogaus, Gedimino Stankevičiaus, kuris galimai ir yra R.Akelio ir Z.Valinčiaus žudikas, melagingus parodymus. Taip pat nuteistas už 20 000 litų kyšį, kurį neva siūliau kalėjime operatyviniam tyrėjui, kad šis tirtų nusikaltimą neva klaidinga linkme.
Parašiau skundą Aukščiausiajam Teismui, bet pastarasis nuosprendį paliko nepakeistą.
Šio nusikaltimo TIKRAI nepadariau, tikėjau teisingumu. Parašiau daugybę prašymų, kad tirtų nusikaltimą ir išaiškintų tiesą, tačiau manęs niekas negirdėjo. O už tai, kad prašiau surasti tiesą, dar buvau nuteistas už kyšį (kalėjime pinigų iš viso neįmanoma turėti ir tokio atvejo nesu girdėjęs apskritai).
Negaliu susitaikyti su esama situacija. Prokurorai (Juzef Nenartovič ir Sigutė Malinauskienė) tam, kad pasiektų sau naudingą rezultatą bendrininkavo su tikraisiais nusikaltimo kaltininkais ir mainais už parodymus, kurie paverčia mane kaltinamuoju, juos padarė liudininkais. Galbūt Jums skaitant mano istoriją viskas atrodo protu nesuvokiama, kad gali taip pasaulyje vykti, tačiau kaltinimai, pagal kuriuos buvau nuteistas yra dar absurdiškesnis. Prokurorai kaltino mane tuo, jog vienas pats pasiėmiau su savimi nepažįstamus liudininkus, kad šie pažiūrėtų, kaip aš vienas surišu, negailestingai kankinu, iškasu duobę, negailestingai nušaunu su nenustatytu ginklu du žmones, kurie iki šiol nerasti nei gyvi nei mirę, bei po to dar juos negailestingai subadau nenustatytu peiliu! Vienas jų, Gediminas Stankevičius neva visa tai matė.
Iki šiol niekada nebuvau teistas. Turiu aukštąjį išsilavinimą, šeimą, auginame keturis vaikus.
Tyrimas prasidėjo 2004 m. kai aktyviai dalyvavau politinėje veikloje. Buvau išrinktas Kalvarijos savivaldybės tarybos nariu.
Iki šiol niekada nebuvau teistas. Turiu aukštąjį išsilavinimą, šeimą, auginame keturis vaikus, iš kurių mažiausiam dar tik vieneri metai. Esu gerai charakterizuojamas visuomeninių organizacijų, buvau išrinktas Marijampolės bazilikos sumos choro seniūnu, Marijampolės apskrities bokso federacijos prezidentu, Marijonų gimnazijos tėvų komiteto nariu.
Todėl prašau Jūsų, patarkite man, kaip aš turėčiau visų pirma mąstyti?
Kaip susitaikyti su tokia neteisybe, kaip elgtis? Įsigilinti į šį teisinį absurdą ir teisinį nihilizmą, kuris buvo padarytas mano atžvilgiu. Kuris sugriovė mano šeimos, artimųjų, tėvų gyvenimą, sužlugdė mano šeimos verslą nepalikdamas galimybės net normaliai dirbti, nes visur sudėta informacija kaip nepatikimo asmens, firmos. Išgąsdino ir klientus, ir biznio partnerius. Atėmė bet kokį pasitikėjimą teisėsauga ir Lietuvos valstybe.
Numanau, kad atrašysite, jog tai ne jūsų kompetencija, kad niekuo padėt negalime. Tačiau pasistenkite į tai pažvelgti kaip į artimam jūsų žmogui, sūnui, vyrui, broliui atsitikusią tokią bėdą. Esant tokiai teisinei sistemai mes visi esame tokiame pavojuje ir nei vienas nėra apdraustas.
PRAŠAU bent patarti kaip turėčiau mąstyti, kaip galvoti? O jeigu užteks drąsos ir galimybių PRAŠAU pasistengti įtakoti atitinkamame lygmenyje, kad byla būtų ištirta, surasti dingusieji asmenys, o mano atžvilgiu būtų priimti sprendimai leidžiantys grįžti į savo namus, auginti savo vaikus.
Šiuo metu slapstausi. Bijau, kad su manim gali būti susidorota fiziškai esant kalėjime, jeigu jau taip yra susidorota teisiškai.
Kadangi šiomis dienomis Vilniuje vyks tarptautinis atsakingų pareigūnų susirinkimas teisiniais klausimais, viliuosi ir jų pagalbos. Svarstau apie politinio prieglobsčio galimybes kitose valstybėse, arba kreipimąsi į Strasbūro žmogaus teisių Teismą. Svarstau galimybę taip pat aklai važiuoti į Lietuvą ir būti brutaliai sulaikytam, esant didžiausiam nusikaltėliui, ir pasodintam keturiolikai metų į kalėjimą. Bet šitam sprendimui priimti reikalinga, kad padėtumėte įprasminti tokią auką.
Pasakykite, ką turiu daryti? Dar vis viliuosi rasti kažkokią išeitį šioje beviltiškoje situacijoje.
