Gaisruose žuvo 156 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 177), iš jų 7 vaikai (7), o 143 gyventojai (185) buvo traumuoti. Šiemet jau kilo 17 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus ir vienas gaisras, pasiglemžęs net 4 žmonių gyvybes.
Miestuose žuvo 60 žmonių, o kaimo vietovėse – 96. 17 gyventojų žuvo Vilniuje, 12 – Kaune, po 8 – Varėnos ir Vilniaus rajonuose, 7 – Ignalinos rajone, po 6 – Zarasų, Kėdainių ir Šalčininkų rajonuose.
51 gyventojo žūties gaisruose priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 29 – neatsargus elgesys su ugnimi, 13 gyventojų žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, 10 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 46 žmonių žuvimo priežastys tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 4 tūkst. 453, arba 42 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5,4 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, miškuose ir pievose jų padaugėjo beveik po 20 proc. 1 tūkst. 558 gaisrai (arba 15 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, 762 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7 proc.), 743 kartus – transporto priemonės (7 proc.), o 90 gaisrų kilo gamybos ir pramonės įmonėse (1 proc.).
Miestuose užgesintas 5 tūkst. 671 gaisras, o kaimo vietovėse – 5 tūkst. 18.
10 tūkstančių šalies gyventojų teko beveik 32 gaisrai. Ugnis sunaikino 443 pastatus, 226 transporto priemones, 5 tūkst. 743 tonas pašarų, 9 tūkst. 867 kv. m gyvenamojo ploto ir 11 tūkst. 334 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 122 žmonių gyvybes, 894 pastatus, 134 transporto priemones, 361 gyvūną.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (53 proc.), žolės deginimas (9 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (7 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (4 proc.), neatsargus rūkymas (4 proc.). Be to, šiemet užregistruota 214 padegimų (2 proc.), 250 gaisrų (2 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, 33 – dėl žaibo iškrovos (pernai per 7 mėn. – 76), o 1107 gaisrų (10 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiams teko atlikti ir 3 tūkst. 983 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 17 proc. 1 tūkst. 630 kartų ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 870 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 496 kartus gelbėjo žmones transporto avarijose ir, panaudoję specialią įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 131 nukentėjusįjį bei ištraukė 62 žuvusius žmones. 318 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko darbuotis vandenyje, kur jie išgelbėjo 16 žmonių bei ištraukė 120 skenduolių. Be to, ugniagesiams dar teko likviduoti 315 cheminių incidentų, 77 kartus rinkti gyvsidabrį, 31 kartą darbuotis dideliame aukštyje ir atlikti kitus darbus. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti 236 gyventojus, iš jų 29 vaikus.
Per septynis šių metų mėnesius paskirtos 1 tūkst. 665 administracinės nuobaudos 121 tūkst. 210 Lt sumai asmenims, pažeidusiems Priešgaisrinės saugos taisyklių (PST) ir kitų teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausti 623 pareigūnai (darbdaviai) 74 tūkst. 140 Lt suma ir 1 tūkst. 42 piliečiai 47 tūkst. 70 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškoti 112 tūkst. 157 Lt iš 1 tūkst. 591 pažeidėjo. Be to, surašytas 371 protokolas dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungti 604 tokie įrenginiai). 260 objektų vadovai raštu įspėti dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, parengti 45 nutarimai dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo.
Dėl kilusių gaisrų 303 atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas, 1 tūkst. 101 atveju jį pradėti atsisakyta.