Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mėginimas papirkti pareigūnus gali pristabdyti krovinio kelionę

Asociatyvinė nuotr.
Asociatyvinė nuotr.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Karštligiški pažeidėjų mėginimai „paspartinti kelionę“ pasienyje, tylūs siūlymai „nepastebėti“ įtartinų krovinių vis dažniau atsirūgsta ikiteisminiais tyrimais. Šiemet per tris pirmuosius metų mėnesius Lietuvos muitinėje jau pradėta 16 ikiteisminių tyrimų dėl mėginimų papirkti muitinės pareigūnus. Pernai iš viso buvo pradėta 14 ikiteisminių tyrimų.

Muitinės departamento duomenimis, didėjantis ikiteisminių tyrimų skaičius tėra vienas rodiklių, liudijančių vis intensyvėjančią kovą su korupcija muitinėje.

Dažniausiai kyšiai siūlomi pasienyje su Baltarusija. Paprastai juos mėgina įbrukti vairuotojai, siūlantys pareigūnui „susitarti“, „nepastebėti“ tam tikrų krovinio ypatumų ar automobilio konstrukcinių savybių, „nenukreipinėti į rentgeną“, siekdami išvengti administracinės atsakomybės (pvz., už nedidelį kontrabanda gabenamų cigarečių kiekį) ir pan.

O pradėję siūlyti pinigus susilaukia ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios atsakomybės. Tokia korupcinio pobūdžio nusikalstama veika reguliuojama Baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje: įtariamiesiems, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų.

Tiesa, gerokai daugiau atvejų, kai ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Taip nutinka, kai pinigai tarytum „užmirštami“ – banknotai paprasčiausiai paliekami tarp pareigūnui pateikiamų dokumentų.

Pvz., vien 2013 m. tokių atvejų užfiksuota daugiau nei 1000, šiemet – 252. Vairuotojus įspėjus apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, jie dažniausiai teisinasi pinigus tiesiog „užmiršę“ ir neturėję ketinimų papirkti pareigūną.

Net ir išvengus baudžiamosios atsakomybės, toks pinigų „užmiršimas“ muitinės pareigūnų yra vertinamas kaip padidintos rizikos kriterijus: gal pinigai palikti siekiant išvengti atsakomybės?

Tad nuo 2014 metų aptikus tarp dokumentų „banknotą – netyčiuką“, muitinės pareigūnai visais atvejais krovinį tikrina detaliai. Praktikoje tai reiškia visišką gabenamo krovinio iškrovimą – pakrovimą atgal. Kas vežėjui ne tik kainuoja apie 800 Lt, bet gali ir užtrukti (priklausomai nuo krovinio pobūdžio) iki keleto dienų.

Šitaip karštligiškas noras pravažiuoti pasienį kuo greičiau ir „tyliau“, mojus ranka į įstatymus ir taisykles, gali tapti skausminga pažintimi su detalaus krovinio patikrinimo procedūromis. Krovinys vėluoja, įmonė patiria nuostolius, moka delspinigius. Dera pastebėti ir tai, jog dėl tokių patikrinimų eilės prie muitinės postų pasienyje anaiptol netrumpėja.

Iki šiol Lietuvos muitinė daugeliui vežėjų įmonių, kurių vairuotojai ypač dažnai pasienyje kelią „skindavosi“ banknotų pagalba, rašydavo įspėjamuosius raštus, informuodama apie tokį vairuotojų elgesį. Šiuo metu svarstoma sudaryti ir „rizikingų vairuotojų“ sąrašą – jų automobiliai būtų tikrinami dažniau ir detaliau.

Pinigai (bent iš pažeidėjų oficialių pasiteisinimų) paliekami įvairiausiais motyvais: tai tam, kad „poste niekas neprisikabintų“, tai dėl kelionės nuovargio – tikintis šitaip postą pravažiuoti greičiau. O dokumentai su „piniginiais priedais“ dauguma atvejų vairuotojams „kainuoja“ sugaištą laiką ir apie 800 Lt baudą.

Lietuvos muitinė primena: teisėtai gabenamas krovinys ir tvarkingi jo dokumentai – patikimiausias ir sparčiausias būdas įforminti muitinės procedūras.  

Komentarai
Temos Muitinė
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min