Pasak LNK pranešimo, Minsko plentu važiuojantys žmonės ketvirtadienį suglumo, pamatę degančią žolę aplink Nemėžio gaisrinės pastatą. Ugnį abejingai stebėjo gaisrininkai. Žmones glumino tai, kad ugniagesiai viešai perspėja apie žolės deginimo žalą ir gresiančias baudas.
Nemėžio gaisrininkai LNK žinioms teisinosi, esą jiems išvažiavus į gaisrą, kas nors gali uždegti žolę ir sudeginti gaisrinę. Tokie argumentai neįtikino sostinės ugniagesių vadovybės.
„Pirmieji piliečiai, nubausti už šių metų žolės deginimą, bus ugniagesiai“, – LNK žinioms sakė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Artūras Vaišnoras.
Nemėžio ugniagesių pamainos vadui už žolės deginimą skirta šimto litų bauda. Didžiausia bauda gyventojams už žolės deginimą – tūkstantis, o pareigūnams du tūkstančiai litų.
Ugniagesiai perspėja, kad deganti žolė dažnai uždega ir pastatus.
„Vakarykščiuose (trečiadienio – red. past.) gaisruose buvo keturi atvejai, kai ugnis supleškino gyventojų pastatus. O kartais tokiuose gaisruose ir žūsta žmonės. Vakar viename tokiame gaisre ugniagesiai išgelbėjo vieną žmogų“, – LNK žinioms sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Vladas Rakštelis.
Dar vienas pastatas nuo degančios žolės ketvirtadienį po pietų užsidegė Vilniaus rajone netoli Maišiagalos. Ugniagesių duomenimis, iš beveik dviejų šimtų per parą kilusių gaisrų, – apie pusantro šimto susiję žolės deginimu. Išdeginta daugiau nei pustrečio šimto hektarų.