Penkis iš jų teismas patenkino ir priteisė nukentėjusiesiems prokurorų reikalautas pinigų sumas, t.y. per 4 tūkst. litų. Vienoje byloje kaltininkas atlygino nukentėjusiajai nepilnametei padarytą žalą, o dar vienas ieškinys neišnagrinėtas.
Pagrindiniai skriaudikai – sugyventiniai
Šių metų pradžioje Šilalės rajono apylinkės teismo priimtame nuosprendyje konstatuojama, jog vieno Šilalės rajono kaimo gyventojas, būdamas girtas, nuolat mušdavo savo sugyventinės nepilnamečius vaikus, todėl jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jis buvo nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Teismas taip pat patenkino prokuratūros pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir abiem nukentėjusiesiems iš kaltininko priteisė po 1000 litų.
Kitoje byloje dėl keturiolikmetės mergaitės, sugyventinės dukros, sumušimo kaltintas asmuo, nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, o nukentėjusiajai jis turės sumokėti 500 litų prokuratūros pareikštą ir teismo patenkintą ieškinį.
„Ilgametė darbo prokuratūroje patirtis rodo, jog dažniausiai prieš nepilnamečius bei mažamečius asmenis smurtauja jų motinų sugyventiniai arba patys tėvai“, – sakė Šilalės rajono vyriausioji prokurorė Aniceta Kancienė. Tačiau, prokurorės teigimu, pasitaiko ir kitokių, išskirtinių
atvejų.
Štai birželio mėnesį Šilalės rajono teismo nuosprendžiu nuteisti du broliai, kurie sumušė nepilnamečius kaimynus dėl to, kad jie, žaisdami futbolą, neva išmindžiojo kaltinamųjų motinos daržą.
Teismas kaltininkams skyrė laisvės apribojimo bausmes, įpareigojimus įsidarbinti bei dalyvauti pataisos inspekcijos vykdomoje vadinamojoje socialinės reabilitacijos programoje ir patenkino prokuroro pareikštą civilinį ieškinį abiemsnukentėjusiesiems priteista po 500 litų neturtinės bei 50 ir 10 litų turtinės žalos.
Tarnauja ir kaip profilaktikos priemonė
„Įstatymas įpareigoja prokurorus, nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismuose, reikšti civilinius ieškinius tais atvejais, kai jie nėra pareikšti, o nukentėjusieji yra nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, arba kai dėl kokių nors kitų priežasčių (ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo) patys negali teisme ginti savo teisėtų interesų“, – sakė A. Kancienė.
Prokurorės teigimu, netgi sąlyginai nedidelės ieškinių sumos, reiškiamos vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nedirbantiems, socialiai pažeidžiamiems, neretai alkoholio nevengiantiems kaltininkams yra kone didesnė bausmė, nei lygtinis teistumas ar vadinamasis laisvės apribojimas, kurio esmės kai kurie nuteistieji net nesupranta.
„Priteisti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims atlieka ir baudžiamąją, ir auklėjamąją funkciją, o būsimiems potencialiems smurtautojams tarnauja ir kaip profilaktikos priemonė“, – įsitikinusi pagal reiškiamų civilinių ieškinių skaičių ne vienerius metus tarp Klaipėdos apygardos teritorinių prokuratūrų pirmaujančios Šilalės rajono prokuratūros vadovė.
