Teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, išklausęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, nustatė, kad K.Rudžionis 2024 metų gegužės 2 dienos rytą savo gyvenamojoje vietoje Kaune, vonios kambaryje, tarpusavio asmeninio nesutarimo metu tyčia rankomis suspaudė kaklą stovinčiai sutuoktinei.
Žmoną kaltinamasis smaugė tol, kol ši susmuko ant grindų, atsitrenkdama nugara į sieną. Netrukus moteris įvykio vietoje mirė.
-
Jaunos poros drama: kaunietis žmoną pasmaugė dėl to, jog ši paprašė skyrybų – kitame kambaryje buvo vaikas
-
Teisiamų muziejininkių byla: netikri 867 bilietai į renginius bei pradingę iš vestuvininkų surinkti pinigai
-
Nepavyko net atvesdinti prievarta: Tautvydas Barštys trečią kartą neatvyko į teismą – už tai teks susimokėti
Kaip skelbiama Kauno apygardos teismo pranešime spaudai, kaltinamojo kaltę patvirtino jo paties prisipažinimas bei teisme duoti parodymai.
K.Rudžionis tikino, kad viskas įvyko po to, kai sutuoktinė vonioje prakalbo apie tarpusavio santykių krizę ir kad šis neva prarasiąs viską.
Kaltinamasis nurodė rankomis pasmaugęs žmoną.
K.Rudžionio kaltę patvirtino ir liudytojo – kaltinamojo tėvo – parodymai, kuriam po įvykio paskambinusi jo motina J.R. pranešė, kad jo sūnus nužudė G.R.
Tėvui atvykus pas sūnų į butą, šis neneigė pasmaugęs žmoną. Tuomet K.Rudžionis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją.
Apie tai, jog G.R. buvo nužudyta būtent kaltinamojo, nurodė apklausti teisiamajame posėdyje ir nukentėjusieji – mirusiosios tėvas, senelis, patėvis.
Smurtavo ne kartą
Teismas pažymėjo, kad kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau yra net du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Ikiteisminiai tyrimai tuomet buvo pradėti dėl K.Rudžionio veiksmų, kurie susijęs su jo smurtiniu elgesiu.
Štai 2011 metų spalio 16 dieną kaltinamasis įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą (dėl garsiai leidžiamos muzikos sukonfliktavo su kaimynu ir būdamas neblaivus prieš jį panaudojo fizinį smurtą). 2020 metų spalio 29 dieną smurtavo prieš savo sutuoktinę.
Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad K.Rudžionio įvykdytas nusikaltimas nebuvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis turi polinkį nevaldyti emocijų, susijusių su smurtiniu elgesiu.
K.Rudžionis šiuo metu yra našlys, niekur nedirba, turi du mažamečius vaikus, kuriems nustatyta laikina globa.
Byloje buvo nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skyrė minimalią įkalinimo bausmę
Sprendžiant klausimą dėl bausmės rūšies ir jos dydžio paskyrimo, teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2025 metų vasario 1 dienos įsigaliojo Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai.
Taigi atsižvelgta į tai, kad šiuo metu galiojančios teisės normos lengvina kaltinamojo teisinę padėtį (švelnina bausmę), o tai reiškia, kad jos turi grįžtamąją galią.
Už šeimos nario nužudymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 8-erių iki 20-ties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, įvertino įstatyminį reglamentavimą, taip pat ir tai, kad K.Rudžionis anksčiau nėra teistas, nuo paskutinio įvykio, dėl kurio jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, praėjo daugiau nei 4-eri metai ir jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta.
Atsižvelgta ir į tai, kad apie įvykdytą nusikaltimą pranešė pats į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs kaltinamasis, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo jis pripažino, paaiškino visas su įvykiu susijusias aplinkybes, atsakomybės nevengė.
Pasak Kauno apygardos teismo, nusikaltimą šioje byloje lėmė ne kaltinamojo iš anksto apgalvotas, bet spontaniškai kilęs momentinis, nesuvaldžius emocijų, elgesys, nusikaltimą jis įvykdė iš susijaudinimo dėl nukentėjusiosios ištartų žodžių.
Teismas atsižvelgė ir į tai, kad K.Rudžionio prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto intensyvumas nebuvo didelis, jis ėmėsi veiksmų atlyginti dalį padarytos neturtinės žalos, dėl savo elgesio labai išgyvena.
Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti K.Rudžioniui paskyrus minimalią įstatyme numatytą 8-erių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vaikams – po 49 tūkst. eurų
Teismas nužudytosios tėvui iš kaltinamojo priteisė 400 eurų neturtinei žalai atlyginti, nužudytosios seneliui – 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo jam priteistos neturtinės žalos atlyginamos sumos.
Teismas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš K.Rudžionio civilinių ieškovų (vaikų) naudai priteisė kiekvienam po 49 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamasis taip pat turės padengti civilinio ieškovo R.V.K. patirtas 800 eurų advokato paslaugoms išlaidas.
Nuosprendis dar neįsigaliojo, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
