Kaip rašoma departamento pranešime, du trečdaliai visų užregistruotų nusikalstamų veikų – turtinio pobūdžio. Iš turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų trys ketvirtadaliai – vagystės, kurių skaičius, 2008–2009 m. didėjęs, 2010 m. sumažėjo 6 procentais ir jų buvo užregistruota 37 tūkst. Kas septinta vagystė buvo padaryta įsibrovus į gyvenamąsias patalpas. Tokių vagysčių užregistruota 15 procentų mažiau nei 2009 m. Nuo 2005 m. kasmet mažėjęs automobilių vagysčių skaičius 2010 m. padidėjo dešimtadaliu.
Pastaruosius dvejus metus mažėjo nužudymų skaičius – 2010 m. jų užregistruota 217, arba 35 nužudymais mažiau. Tačiau sunkių sveikatos sutrikdymų skaičius 2010 m. padidėjo daugiau nei dešimtadaliu, o išžaginimų ir pasikėsinimų – daugiau nei trečdaliu. Tokių nusikaltimų užregistruota atitinkamai 245 ir 208.
Nusikalstamų kelių transporto eismo taisyklių pažeidimų skaičius per pastaruosius dvejus metus kasmet mažėjo beveik trečdaliu, o 2010 m. sumažėjo dešimtadaliu – tokių nusikaltimų buvo užregistruota 1,5 tūkst.
2010 m. ištirta 36,1 tūkst., arba 47 procentai užregistruotų nusikalstamų veikų. Kas dešimtą nusikalstamą veiką padarė 14–17 metų amžiaus nepilnamečiai. Kas vienuoliktas nepilnamečių padarytas nusikaltimas buvo sunkus arba labai sunkus.
Teismai nuteisė 15,7 tūkst. asmenų, arba tūkstančiu (7 proc.) daugiau nei 2009 m. Kas tryliktas nuteistasis buvo nepilnametis.
2011 m. pradžioje įkalinimo įstaigose kalėjo 9,1 tūkst. (2010 m. – 8,7 tūkst.) asmenų, iš kurių dauguma – 7,9 tūkst. (87 proc.) – buvo nuteisti ir atlikinėjo bausmę, kiti – 1,2 tūkst. (13 %) – buvo suimti ir laukė teismo nuosprendžio tardymo izoliatoriuose. Nepilnamečiai sudarė 2 procentus visų įkalintųjų.
Iš Europos Sąjungos valstybių daugiausia įkalintų asmenų 100 tūkst. gyventojų 2006–2008 m. teko Latvijoje (per metus vidutiniškai 293), Estijoje (284), Lietuvoje (231), Lenkijoje (229), mažiausiai – Slovėnijoje (63), Suomijoje (65), Airijoje (67), Danijoje (68). Europos Sąjungos šalių vidurkis – 123.
