Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, šiuo metu atliekama 12 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo atvejų, kai nukentėjusieji patyrė ne mažesnę kaip 45 tūkst. eurų žalą arba nusikalstamos veikos buvo įvykdytos elektroninėje erdvėje.
Tyrimų duomenimis, gyventojai pinigus prarado įvairiais būdais – prisijungę prie suklastotų interneto svetainių, sumokėję avansą už taip ir negautas prekes, patikėję melagingais pranešimais apie loterijų laimėjimus ar tariamus VMI mokesčius, kai buvo pasinaudota jų banko kortelėmis arba įsilaužta į įmonių elektroninio pašto paskyras.
Didžiausią ikiteisminių tyrimų dalį sudarė vadinamieji „phishing“ sukčiavimai. Policija užfiksavo šešis tokius tyrimus, o iš viso pagal gyventojų pranešimus pirmąjį pusmetį registruoti net 37 sukčiavimo atvejai, susiję su suklastotomis interneto svetainėmis.
Be jų, apskrityje užfiksuota 12 avansinių sukčiavimų, šeši telefoniniai, trys investiciniai sukčiavimai ir kiti nusikaltimai.
Per šešis šių metų mėnesius dėl elektroninėje erdvėje įvykdytų nusikalstamų veikų Alytaus apskrities gyventojai neteko 221 725 eurų.
Didžiausia žala užfiksuota Alytaus mieste ir rajone, kur sukčiai išviliojo 81 085 eurus. Druskininkų gyventojai prarado apie 52 tūkst. eurų, Varėnos rajono – daugiau kaip 35 tūkst. eurų, Prienų – beveik 30 tūkst. eurų, Birštono – beveik 13 tūkst. eurų, o Lazdijų rajono – daugiau nei 10 tūkst. eurų.
Vis dėlto policija pastebi ir teigiamą tendenciją – palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sukčiavimo atvejų apskrityje sumažėjo. Pareigūnų vertinimu, gyventojai tapo budresni ir vis dažniau apie įtartinus skambučius ar bandymus apgauti praneša dar nepatyrę finansinių nuostolių.
Pasak policijos, dažniausiai žmonėms skambina rusakalbiai asmenys, prisistatantys policijos pareigūnais, bankų darbuotojais ar kitų valstybės institucijų atstovais. Sukčiai siekia paveikti aukas psichologiškai – sukelia skubos jausmą, baimę ar kitokias stiprias emocijas, kad žmogus priimtų neapgalvotus sprendimus.
Pareigūnai ragina gyventojus nespausti įtartinų nuorodų, neatskleisti prisijungimo ar bankinių duomenų, visuomet įsitikinti gautų pranešimų tikrumu, o kilus bent menkiausiam įtarimui nedelsiant nutraukti pokalbį ir apie galimą sukčiavimą pranešti policijai telefonu 112.

