Iki rugsėjo 22 dienos prasidėjusios įtariamųjų sulaikymo operacijos kriminalistai atliko ilgą ir sudėtingą tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog Šiaulių ir Telšių apskričių rajonuose veikusi bendrininkų grupė verbavo socialiai pažeidžiamus, sunkai materialiai besiverčiančius, nuo alkoholio priklausomus, anksčiau teistus asmenis ir juos veždavo į Didžiąją Britaniją nusikalstamai veiklai vykdyti.
Du pagrindiniai organizatoriai už kiekvieną užverbuotąjį gaudavo maždaug kelių šimtų eurų, o jiems rajonuose talkinantys asmenys – kelių dešimčių eurų atlygį.
Užverbuotieji būdavo įtikinami, kad tai, ką jie darys, nėra nusikalstama veikla, o tik pasinaudojimas Didžiosios Britanijos įstatymų spragomis.
Užverbuotieji būdavo įtikinami, kad tai, ką jie darys, nėra nusikalstama veikla, o tik pasinaudojimas Didžiosios Britanijos įstatymų spragomis. Už tai jiems būdavo žadama nemokama kelionė į šią šalį, dienpinigiai maistui, gyvenimas viešbutyje ir 200 eurų uždarbis.
Svetimoje šalyje atsidūrusiems lietuviams būdavo suklastojami reikiami dokumentai, jų vardu atidaromos banko sąskaitos, jie nuvedami į institucijas, tvarkančias išmokas socialiai remtiniems asmenims.
Pasirašę reikiamuose dokumentuose, užverbuotieji būdavo parvežami į Lietuvą, o šio nelegalaus verslo, kuris Anglijoje prilyginamas sukčiavimui, iniciatoriai po to vienerius metus žerdavosi sau kasmėnesines kelių šimtų eurų išmokas.
Iš viso ikiteisminiame tyrime figūruoja apie 100 nusikalstamai veiklai vykdyti verbuotų asmenų pavardžių. Už tokio masto prekybą žmonėmis Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki dvylikos metų.
