Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teisingai įvertino visas tiek bylos aplinkybes, tiek nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes ir pagrįstai atmetė teikimą pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Nuteistasis skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas jo asmenybės pasikeitimo aplinkybes. Nukentėjusieji prašė nuteistojo skundą atmesti ir palikti nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
„Šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme“, – tokią išvadą daro ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai.
Lietuvos apeliacinis teismas įvertino aplinkybes, kad nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį (bausmę atlieka 24 metus) buvo skatintas 23 kartus. Šiuo metu R.Sutkus mokosi dvyliktoje vidurinės mokyklos klasėje ir siekia įgyti dailidės specialybę.
Tačiau teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą, atsižvelgė ir įvertino tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 16 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (pastarąjį kartą baustas drausmine nuobauda 2018 m. spalio 31 d.).
Jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, praėjus gana ilgam laikui nuo bausmės vykdymo pradžios, jam vis dar priimtina savo poreikius tenkinti ir tikslus įgyvendinti neleistinomis priemonėmis. Be to, R.Sutkus praeityje jau buvo teistas už atvirą vagystę, laisvės atėmimo bausmę atlieka už pasikėsinimą išžaginti, dviejų žmonių tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir už neteisėtą valstybės sienos perėjimą.
Šiuos nusikaltimus nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Padarytų nusikaltimų pobūdis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo, įvertinta ir tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies. Tai rodo, kad jis dar nepadarė tinkamų išvadų ir nėra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.
Teisėjų kolegija akcentavo ir nuteistojo nesuinteresuotumą dirbti ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Nors nuteistasis iš jo priteistą civilinį ieškinį atlygino, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis viso bausmės atlikimo metu nedirbo (nors turėjo galimybių) ir jokių pajamų neturėjo, akivaizdu, kad civilinis ieškinys buvo atlygintas ne paties nuteistojo aktyviais veiksmais, o artimųjų pagalba.
Be to, civilinis ieškinys atlygintas tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. tada, kai įstatyme atsirado galimybė asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, paskirtą bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius nuteistojo veiksmus paskatino ne nuoširdus gailestis dėl jo veiksmais sukeltų padarinių, bet siekis kuo greičiau išeiti į laisvę.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra neskundžiama.
