Edita Pavalkienė ir dar du asmenys buvo išteisinti baudžiamojoje byloje dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.
Byloje tiriamas sankryžos rekonstrukcijos ir naujo viaduko statybos projektas. Konkurse dalyvavo tik E.Pavalkienės vadovaujama bendrovė „Miestprojektas". Prokurorai anksčiau teigė, kad šimtatūkstantinę sąskaitą išrašiusi bendrovė neatliko darbų.
Byloje kaltinimai buvo pateikti ne tik E.Pavalkienei, bet ir Zenonui Girčiui bei Valiui Knokneriui.
Byla Apeliaciniame teisme nagrinėjama pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės skundą – prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo praėjusių metų sausio 18 dienos nuosprendį ir priimti šioje byloje naują nuosprendį.
E.Pavalkienę prašoma pripažinti kalta ir skirti jai trejus metus laisvės atėmimo, bausmę atlikietant pataisos namuose.
Maždaug prieš šešerius metus Kauno valdžia paskelbė konkursą parengti Taikos ir Pramonės prospektų sankryžos rekonstrukcijos ir naujo viaduko statybos techninį projektą. Konkurse dalyvavo vienintelė bendrovė – „Miestprojektas", kuriai vadovavo E.Pavalkienė. Įtarimų sukėlė, kad skelbime duotas terminas projektui parengti – vos vienas mėnuo. Kitų bendrovių vadovai vėliau patvirtino, kad per mėnesį parengti tokį projektą neįmanoma.
„Miestprojektas“ laimėjo konkursą, nors projektą pasiūlė parengti už aštuonis kartus didesnę kainą nei pirkimui buvo numatyta. Bendrovė per mėnesį projekto neparengė, terminas pratęstas pusmečiui. Jau po savaitės po sutarties pratęsimo „Miestprojektas" išrašė šimtatūkstantinę sąskaitą Kauno miesto savivaldybei, po mėnesio – antrą. Iš viso sumokėta 763 tūkst. litų.
Prokuratūra laikėsi pozicijos, kad darbai neatlikti. Tam išsiaiškinti ir pagrįsti buvo atliktos trys ekspertizės.
Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje ketvirtadienį apklausta teismo ekspertė Rita Usonienė, kuri atliko paskutiniąją, trečiąją ekspertizę.
Į ekspertų sąrašą įtrauka ir priesaiką davusi ekspertė pareiškė, kad „viadukas suprojektuotas kita kryptimi, virš Taikos prospekto, nors turėjo būti virš Pramonės prospekto“.
„Projektavo ne ta kryptimi ir dėl to atsirado nuvažiavimai nuo viaduko“, – sakė R.Usonienė ir pridūrė, „jog jeigu neatitinka užduoties, nebus gautas statybos leidimas“.
Teisėjai taip pat lygino ankstenių ekspertizių rezultatus, aiškinosi, kodėl ekspertai pateikia skirtingas sumas dėl atliktų darbų.
„Aš vertinau, kiek turi būti atlikta, kiek trūksta atlikti iki galutinio rezultato. Aš vertinau, ką jie privalėjo padaryti“, – sakė R.Usonienė.
Vieną ekspertizę šioje byloje pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas.
„VGTU nevertino privalomųjų papildomų sprendinių. Jeigu vertinsime, kas turi būti projekto dalies sudėtyje, to negausime“, – aiškino ekspertė.
„Darbai niekiniai – savivaldybė neturėjo mokėti už juos“ , – išklausiusi ekspertės sakė prokurorė Sigutė Malinauskienė.
Teismui pateiktu apeliaciniu skundu prokuratūra prašo visiškai patenkinti šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį ir iš Z.Girčio, V.Knoknerio ir E.Pavalkienės solidariai priteisti 763 tūkst. litų Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai.
Pernai sausio 18 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė, kad prokurorų kaltinimo dėl didelės vertės turto iššvaistymo ir klastojimo nepatvirtina įrodymai, kuriais kaltinimas grindžiamas. Anot teisėjo, kaltinimas buvo nelogiškas ir grindžiamas tik neinformatyviais parodymais.
Savo kaltę visą laiką neigusi E.Pavalkienė sako nesutinkanti su prokurorų pozicija. Ji posėdyje replikavo ir teismo ekspertei, sakydama, kad projektuoti reikėjo atsižvelgiant į troleibusų linijas, jiems reikalingų atramų statymą.
Artimiausias bylos posėdis numatomas spalio 24 dieną, vėliau posėdžiai vyks lapkritį ir gruodį.
