Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir jų padaromų nusikalstamų veikų, kurių nemaža dalis yra telefoninio sukčiavimo atvejai, skaičiaus augimą. Be to, iki šiol buvę teisiniai instrumentai neleidžia optimaliai užtikrinti laisvės atėmimų vietų kriminogeninės būklės valdymo ir visuomenės saugumo.
„Teisingumo ministerijos pasiūlytos įstatymo pataisos gerokai apsunkins kalėjimuose veikiančių telefoninių sukčių galimybes vilioti pinigus iš žmonių. Seimo patvirtintos įstatymo pataisos leis sumažinti ir kitų įkalinimo įstaigose padaromų nusikaltimų skaičių“, – sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Nuo kitų metų kovo 1 d. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžių įstaigų padaliniai galės vykdyti kriminalinę žvalgybą įkalinimo įstaigose bei valstybės įmonėse prie pataisos namų, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą bei kai kuriuos apysunkius nusikaltimus arba kai gauta informacijos apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.
Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos iki 2000 m. rugsėjo vykdė operatyvinę veiklą (dabar – kriminalinė žvalgyba) ir tuomet nusikalstamų veikų įkalinimo įstaigose buvo užregistruota žymiai mažiau: 1999 m. – 49 nusikalstamos veikos, 2000 m. – 30, o 2011 m. 160, 2012 m. – 179 nusikalstamos veikos.
Kriminalinės žvalgybos įstatymas leidžia gauti informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų; techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka; slaptą pašto siuntų kontrolę; slaptą patekimą į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, transporto priemones; imituoti nusikalstamą veiką; vykdyti slaptą sekimą gavus prokuroro ar teismo sankcijas.
Įstatyme taip pat numatyta asmens teisė kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dėl galimo teisių ir laisvių pažeidimo apskųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui arba prokurorui. Jeigu asmens gautas atsakymas netenkina, jis gali pateikti skundą apygardos teismui, kuris priims galutinį sprendimą.
