Prokuratūra siūlė įkalinti antstolę trejiems metams.
Antstolės bylą Vilniaus apygardos prokuratūra iškėlė po vienos sostinės Krokuvos gatvės 13-ojo namo daugiabučių namų savininkų bendrijos pareiškimo.
Antstolė savo vykdomojoje byloje areštavo visą dviejų bendrovių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurį realizavo žinodama, jog dalis turto yra areštuota Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ja buvo siekiama užtikrinti bendrijos beveik 200 tūkst. litų kreditinius reikalavimus.
Alytuje registruotos statybos bendrovės bei sostinėje esančios dukterinės jos įmonės turtą antstolė areštavo siekdama išieškoti kelių milijonų litų skolą Estijos bendrovės naudai.
Teismas nustatė, kad antstolį galėjo tik areštuoti, bet ne realizuoti turtą, ji pažeidė antstolio priesaiką ir teisingumo vykdymą valstybėje. Už 75 tūkst. litų antstolė pardavė garažus ir mechanines dirbtuves, tuo buvo padaryta žala valstybės bei bendrijos interesams.
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad antstolė turėjo žinoti, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties pagrindu kita antstolė Turto areštų registre jau yra įregistravusi areštą daliai statybos bendrovės turto (už 250 tūkst. litų). Antstolė tų pačių metų spalio 9-ąją tam pačiam turtui įregistravo savo areštą, o spalio 12-ąją, esą neinformavusi nei savo kolegės, nei asmenų, kurių kreditiniams reikalavimams užtikrinti turtas buvo areštuotas, Alytuje esančius garažus ir dirbtuves pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui.
Prokuratūra teigė, kad dėl to buvo pažeisti daugiabučių namų savininkų bendrijos teisėti interesai, be to, buvo apsunkintas jų teisių gynimas – gyventojai prarado galimybę efektyviai įgyvendinti teismo pripažintas turtines teises dėl maždaug 200 tūkst. litų išieškojimo.
Antstolė nesutiko su jai pateiktais kaltinimais ir bylą nagrinėjančio teismo prašė išteisinti arba bylą išvis nutraukti.
Jos advokatas Vytautas Sirvydis teismą tikino, kad jo ginamoji veikė pagal galiojančius įstatymus. Pasak advokato, būtent antstolė buvo pirmoji areštavusi turtą, todėl ir turėjo pirmenybę į jo realizavimą.
V.Sirvydis pabrėžė, kad antstolė veiklą kontroliavęs teisėjas nenustatė esminių antstolės veiklos trūkumų bei patvirtino turto pardavimo aktą.
Tai ne vienintelė su antstolių veikla susijusi baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjama dėl areštuoto turto perleidimo.
Šią savaitę teismas pradėjo nagrinėti piktnaudžiavimu tarnyba ir areštuoto turto perleidimu kaltinamo antstolio ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nario Valdo Čegliko bylą. Šis antstolis taip pat mano, kad buvo apkaltintas nepagrįstai, buvo vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, įpareigojantis parduoti tą turtą.
Vilniuje dirbantis A.Čeglikas 2008-aisiais iš varžytinių skolininko Arūno U. pasiūlytam pirkėjui pardavė sostinėje B.Krivicko gatvėje esantį 20 arų sklypą. Išieškojimas vykdytas banko „Swedbank" prašymu.
Šį sklypą apgaule iš vilnietės pasisavino sukčiai, moters dukra apie turto praradimą sužinojo tik apsilankiusi Registrų centre. Svetimą sklypą neteisėtai pasisavinę ir už 850 tūkst. litų nekilnojamojo turto rinkos klestėjimo laikais pardavę asmenys buvo surasti ir nuteisti, tačiau tas pats sklypas buvo perparduotas kelis kartus. Pastarąjį kartą iš varžytynių. Teisėta savininkė jo taip ir neatgavo, ji mirė pernai vasarą. Moters dukra antstolio V.Čegliko byloje yra pripažinta nukentėjusiąja.
Pernai teisingumo ministras Remigijus Šimašius iš pareigų atleido du teismo nuteistus Vilniaus antstolius.
Iš pareigų atleistas Vytenis Stungurys teismo buvo nuteistas už tai, kad iš skolininkų gautus pinigus bankuose laikė kaip terminuotus indėlius ir už tai gaudavo palūkanas.
Aukščiausiasis Teismas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo uždraudė jam dvejus metus eiti antstolio pareigas.
Antstolei Janinai Gančierienei Aukščiausiasis Teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir nurodė dviem nukentėjusiesiems atlyginti žalą - daugiau kaip 73 tūkst. litų.
Bausmė J.Gančierienei skirta už tai, kad antstolė neteisėtai kitam asmeniui perleido didelės vertės areštuotą turtą ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi padarė didelės žalos valstybei bei fiziniams asmenims.
Pagal ministro įsakymus, V.Stungurys, atlikęs paskirtą bausmę, negalės dar 3 metus sugrįžti į antstolio pareigas kol neišnyks teistumas, o J.Gančierienė visam laikui prarado teisę vykdyti antstolio veiklą.
Vėliau prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė nuteistai antstolei malonę ir atleido ją nuo vienų metų laisvės atėmimo bausmės.
