Išnagrinėjęs civilinę bylą teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas S.L. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio valdytojų civilinė atsakomybė.
Atsakovui sutarties sudarymo dieną buvo išduoti įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas ir tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (Žalioji kortelė).
2011 m. Prancūzijoje atsakovas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Ieškovas, vadovaudamasis draudimo sutartimi, atlygino atsakovo padarytą žalą, išmokėdamas nukentėjusiam asmeniui 16 tūkst. 578 litų ir 65 centų draudimo išmoką.
Kadangi atsakovas neįvykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos pranešti ieškovui apie padidėjusią draudimo riziką, tai yra, per sutartyje numatytą terminą nepranešė ieškovui, jog jis transporto priemone važiuos į užsienio valstybes, draudimo kompanija kreipėsi į teismą reikalaudama iš atsakovo priteisti pusę išmokėtos draudimo išmokos.
Trakų rajono apylinkės teismas praneša, kad spręsdamas šalių ginčą teismas pažymėjo, kad ieškovas yra stipresnioji draudimo sutarties šalis, kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta atsakovui priimant draudiko iš anksto parengtas ir šalių nederintas draudimo sutarties sąlygas. Todėl ieškovas privalėjo tinkamai supažindinti atsakovą su draudimo sutarties sąlygomis, atskleisti jam šių sąlygų turinį ir jų nevykdymo pasekmes.
Teismas nenustatė, jog ieškovas tinkamai aptarė su atsakovu draudimo sutarties sąlygą, numatančią jam pareigą informuoti draudimo kompaniją apie išvykimą į užsienio valstybes. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas negali remtis šia draudimo sutarties sąlyga ir panaudoti ją prieš atsakovą.
Šis teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
